Starostwo Biała Waka
Starostwo Biała Waka
Naujienų kalendorius
2020 m. lapkričio mėn.
Pr A T K Pn Š S
« Spa    
 1
2345678
9101112131415
16171819202122
23242526272829
30  
Naujienlaiškio prenumerata
Susisiekite su seniūnu
Partneriai
Partneriai

Baltoji Vokė šiemet švenčia savo 70-ąjį gimtadienį!

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su Rūdninkų girios istorija…

Rūdninkų giria šiandien ošia Vilniaus, Trakų rajonų pakraščiuose ir Varėnos bei Šalčininkų rajonų teritorijose. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Rūdninkų miškų plotas siekia 26000 ha. Girios biotopų kompleksas- viena vertingiausių rajono teritorijų. Ties Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo mėtytų bombų, sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono- Šulnio ežerėlis (1,5 ha). Pietryčiuose, kontinentinių kopų apribotuose pelkynuose, – Gulbino ežeras. Kernavo ežeras tyvuliuoja šalia Atsiskyrėlio kalno. Rūdninkų kaimo gyventojai pasakoja, kad šioje vietoje XIX a. gyveno atsiskyrėlis, kuris kepure sunešė iš ežero smėlį ir supylė kalną.

Rūdninkų kaimo ir Rūdninkų girios pavadinimas kilęs nuo geležies rūdos, kurios buvo turtingi aplinkiniai pelkėti miškai. XV-XVII a. kunigaikščiai, naudodamiesi šiais gamtos turtais, čia įkurdavo kasyklas, kalves, dirbtuves. Rūdninkų giria ir gyvenvietė buvo prie pagrindinio vieškelio, kuris nuo senų laikų jungė dvi bendros valstybės sostines- Vilnių ir Krokuvą. Rūdninkų giria buvo nepaprastai tinkama vieta karališkoms medžioklėms. Rūdninkai, įkurti karaliaus Kazimiero Jogailaičio, dažnai vadinami buvo Karališku kaimu. Mėgstamiausia Jogailaičio pramoga buvo medžioklė. 1470 m. žiemą, kai Kazimieras Jogailaitis kartu su žmona medžiojo Vilniaus apylinkėse, įsakė Rūdninkų girioje medžioklės dvaro pastate pastatyti koplyčią. Vėliau koplyčia kartu su dvaru sudegė.

1511 m. vietoj sudegusio medžioklės dvaro Žygimanto Senojo buvo pastatyti treji rūmai. Juos šalia esančių kūdrų ant aukštų pamatų surengė iš stambių pušų. Pagrindinis pastatas, apsuptas Merkio, stovėjo ant mažos kalvos. Šiaurinėje rezidencijos dalyje buvo kūdra, sujungta perkasu su upe, iš kurios ir semtas vanduo. Šių rūmų paskutiniajame aukšte buvo karaliaus kambariai. 1554 m. gegužės mėnesį viename iš jų Žygimantas Augustas pašarvojo savo antrosios žmonos Barboros Radvilaitės palaikus, kai, pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, laukė, kol Vilniaus Katedroje bus įrengta vieta laidojimui.

Už kelio, taip pat ant aukšto Merkio kranto stovėjo du mažesni dvarai. Viename iš jų medžioklių metu apsigyvendavo Žygimantas Senasis, kitame- jo sutuoktinė karalienė Bona. Netoliese esantys kiti pastatai buvo skirti medžiotojams, dvariškiams, taip pat čia buvo karališkos arklidės. Kaimo gyventojai pasakojo, kad medžiotojai šaudė žvėris tiesiai iš paviljonų langų. Šiuo metu toje vietoje, kur anksčiau buvo karališkas dvaras, galima rasti pastatų ir pamatų liekanų.

Zigmantas Vaza, nors ir retai lankydavosi Vilniuje, neleido išnykti Rūdninkams. Jo sūnaus Vladislovo Vazos, kuris būdavo čia dažniau, įsakymu buvo pravesta girios ordinacija ir suburta miško sargyba. 1655 m. caro kariuomenė sudegino Rūdninkų dvarą ir bažnyčią. 1790 m. bažnyčia atstatyta ir atkurta parapija.

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene. Šiam įvykiui atminti girioje pastatytas ne vienas paminklas. Vienas jų 1975 m. pastatytas Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas caro kariuomenės leitenantui Arbuzovui, o netoli jo paminklas sukilėliams. Senųjų Macelių kapinėse yra medinis kryžius žuvusiems sukilėliams.

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai. Žuvusiems šios armijos kariams pastatytas monumentas su  kryžiumi, kuriame užrašas mena, kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis. Rūdninkų girioje glaudėsi ir partizanai. Ir dabar galima pamatyti jų žeminių liekanas 1941- 1945 m. Girioje nuo vokiečių slapstėsi kelios žydų šeimos. Jos gyveno žeminėse ir netgi turėjo mažą ūkelį.

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko Vlodzimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju. Apie 10 metų praleidęs Rūdninkų girioje jis parašė knygą ,,Rūdninkų giria“, kurią pats ir iliustravo. Į Rūdninkų girią atvykdavo medžioti ir Lenkijos prezidentas Ignacy Moscicki.

Vienas iš reikšmingu kultūros paveldo pavyzdžiu yra Senasis Jogailaičių kelias. Krokuvos-Vilniaus traktas , kuriuo keliavo karalius Vladislovas Jogaila  1386 m. , buvo pavadintas Karališku traktu , o vėliau Senu Karališku Traktu. Šią kelionių trasą vadindavo taip pat ,,Doroga  welikaja“, ,,Stara droga Witoldowa“, ,,Hostinec wilenski“, ,,Valdovų kelias“. Karališko trakto trasa įtraukta yra į Europos kultūros paveldo objektų sąrašą. Rūdninkai  buvo išdėstyti prie pat Senojo karališko trakto. Paprastai keliaujantys iš Vilniaus į Krokuvą Lietuvos ir Lenkijos didikai iš pradžių vykdavo į Rūdninkus (ten buvo karališki medžiotojų rūmai), toliau  kelias vedė per Valkininkus, Merkinę.

Rūdninkų giria yra įvairių istorinių įvykių liudininke. Joje  rado prieglobstį 1831 ir 1863 m. sukilimų dalyviai. Antrojo pasaulinio karo metais girioje buvo įsikūrę lenkų, rusų, lietuvių, žydų partizanų būriai.

Baltosios Vokės krašto bendruomenės centras, bei Baltosios Vokės Kūno kultūros draugijos „Sokol“ nariai rūpinasi ir prižiūri istoriniu požiūriu reikšmingas vietoves, taip pat vietas, kurios yra susijusios su nusipelniusiais lenkų ir lietuvių  istorijos ir kultūros veikėjais. Turistiniai žygiai periodiškai yra organizuojami Kūno kultūros draugijos „Sokol“ jaunimui.

Atkreipiame dėmesį, kad į Rūdninkų girią, įvairiais maršrutais, Rūdninkų viešoji biblioteka organizuoja turistines išvykas. Žygiuose kviečiami dalyvauti visi norintys.

I maršrutas

  1. Buvusio bernardinų vienuolyno liekanos Žagarinės kaime.

Vienuoliai bernardinai Žagarinėje  įkūrė vienuolyną XVIII a. Pirmojo pasaulinio karo metu vienuolynas buvo sudegintas. Šiuo metu likę tik pamatai.

  1. Buvusios sovietų partizanų žeminės.

Rūdninkų girios masyvas, tankus ir pelkėtas, užima maždaug 40 000 hektarų, arba 100 000 akrų plotą. Jame 1941-1945 m.  įsitaisė sovietų partizanų Lietuvoje didžiausias telkinys.  Partizanai gyveno žeminėse, kurių liekanos iki šiol galima pasiekti važiuojant nuo Rūdninkų link Pirčiupių ir pasukus už Senųjų Macelių kairėn į Rūdninkų girios tankmę.

  1. Senųjų Macelių kapinės.

Senųjų Macelių kapinės dažnai vadinami yra sukilėlių kapiniais . Čia palaidoti  1863 m. sukilėliai , žuvusieji Rūdninkų girioje. To laikotarpio įvykiams  įamžinti pastatytas yra medinis kryžius.

  1. Senųjų Macelių pilkapynas.

Senųjų Macelių kaimas minimas nuo 1641 m. Prie kaimo kapinaičių yra IX-XII a. pilkapynas. Paskutiniai pilkapių kasinėjimo  darbai atlikti 1933 m. Dabar netoli kelio , pušyne, yra 11 pilkapių. Daugelis apaugę pušimis.

 

II maršrutas

  1. Rūdninkų Švč.Trejybės bažnyčia

2011 metais Rūdninkų šv. Trejybės bažnyčia šventė savo 500 metų jubiliejų.  Rūdninkuose medinę bažnyčią įsteigė 1511 m. Žygimantas Senasis. 1614 m. bažnyčią atnaujino karalius Žygimantas III.

Caro kariuomenės 1655 m. sudegintą bažnyčia  atstatyta buvo 1790 metais . Dabartiniu metu Rūdninkų bažnyčia yra vertingų paveikslų ir kryžių depozitu. Mišios laikomos lenkų ir lietuvių kalbomis .

  1. Paminklas 1863 m. sukilimo kovotojams atminti.

Rūdninkų giria  yra įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene. Šiam įvykiui atminti girioje pastatytas yra paminklas  sukilimo kovotojams atminti.

  1. Atsiskyrėlio kalnas .

Rūdninkų girioje prie Kernavos ežero stūkso Atsiskyrėlio kalnas. Rūdninkų gyventojai pasakoja , kad šioje vietoje XIX a. gyveno atsiskyrėlis , kuris pasak legendos , kepure sunešė iš ežero smėlį ir supylė kalną  pelkėse.

  1. Paminklas Armijos Krajovos kariams atminti.

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos skyriai.  Žuvusiems kariams pastatytas kryžius , kurio užrašas mena , kad šioje vietoje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai , žuvę 1945 m. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis.

  1. Kontinentinės kopos.

Kontinentinės kopos iškyla iki 30 m aukščio ties Žigmantiškių kaimo. Atvira smėlyno plynė , suformuota nuo nuolat metamų bombų sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys.

  1. Paminklas caro kariuomenės leitenantui Arbuzovui.

Rūdninkų girioje vietoje , kurioje vyko sukilėlių ir caro kariuomenės padalinių  mušis , pastatytas yra paminklas žuvusiam čia  caro kariuomenės leitenantui Arbuzovui. Leitenantas Arbuzovas yra palaidotas Rasų kapinėse.

  1. 1863 m. sukilimo dalyvių ir caro kariuomenės mūšio vieta – paminklas sukilėliams.
  2. Buvusios žydų žeminės.

Anot vietinių gyventojų ,1941- 1945 m. girioje nuo vokiečių slapstėsi kelios žydų šeimos. Jos gyveno žemynėse ir turėjo net nedidelį ūkį.

  1. Buvusios girininkijos liekanos.

Girininkija girioje pastatyta buvo tarpukario laikotarpiu gamtininko Vlodzimežo Korsako , dirbusio tuomet Valstybinių miškų direkcijoje. Apie 10 metų praleidęs girioje Vlodzimež Korsak  parašė knygą ,,Rūdninkų giria“ , kurią pats iliustravo. Korsako girininkijoje lankėsi  daug kilnių ir svarbių svečių . Jų tarpe Lenkijos prezidentas Ignacy Moscicki , rašytojai Mechior Vankovič, Julian Eismond , Česlav Miloš ir kt.

Ošia, žaliuoja paslaptingoji giria, kviečia užklysti keliautoją, nori atskleisti paslėptus turtus. Žmogau, nepraeik pro šalį, užsuk ir tau atsivers paslaptingas girios pasaulis…

Tel. pasiteiravimui ir registracijai: 867805982 (Kristina).

Daugiau žiūrėkite: