Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

BALTOSIOS VOKĖS MIESTAS ANKSČIAU IR DABAR

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį. Per paskutinį dešimtmetį mūsų miestas akivaizdžiai pasikeitė. Per šį laikotarpį buvo padaryta nemažai darbų. Savivaldybės skiriamų lėšų, bei projektų dėka pagerinta miesto infrastruktūra, suremontuotos ir modernizuotos švietimo įstaigos, siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, bei sudaryti galimybę gyventojams turiningai leisti laisvalaikį buvo atnaujintas Baltosios Vokės pramogų centras, Rūdninkų kaimo pramogų salė, gyventojų poreikiams pritaikyta viešoji pirtis. Nepaisant to, kad kasmet mūsų miestas keitėsi ir tobulėjo, daugelis dalykų jau tapo tradicijomis. Jau daugelį metų seniūnijoje gyvuoja Tradicinė sporto šventė, Kalėdiniai susitikimai su gyventojais, bei Baltosios Vokės seniūnijoje sukurtas konkursas, organizuojamas nuo 2006 m. – „Seniūnijos metų žmogus“.

Kasmet seniūnijos bendruomenė aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose, šventėse, bei žaidynėse Lietuvoje ir užsienyje. Šiemet, dėl susiklosčiusios situacijos šalyje, visus 2020 m. suplanuotus renginius, tame tarpe ir Baltosios Vokės 70 – mečio šventę, teko nukelti. Ryšium su COVID-19 šventė planuojama ateityje, priklausomai nuo situacijos šalyje.

Savo ruoštu Baltosios Vokės seniūnas Genadij Baranovič sveikina visus seniūnijos gyventojus šio gražaus jubiliejaus proga:  „Mūsų visų mūsų mylimas miestas Baltoji Vokė skaičiuoja jau 70-ąją savo sukaktį. Baltoji Vokė – tai miestas, kuriame į darnią visumą susilieja skirtingos kultūros ir tradicijos, kuriame bendrą kalbą randa skirtingi žmonės, kuriame dera turtinga ir įdomi istorija, šiandieninis veržlumas ir dinamika bei drąsi, ambicinga ir aiški ateities vizija, kurios įgyvendinimui gebame susitelkti, kai to tikrai reikia mūsų miestui. Džiaugiuosi Jūsų nuveiktais darbais. Didžiuojuosi kiekvienu, kuriančiu, statančiu, garsinančiu savo miestą. Tik savo miestą mylinčių žmonių dėka yra saugomos tradicijos, rašoma istorija.

Sveikinu visus ir kiekvieną, kuriantį gražią ir prasmingą šio nuostabaus miesto istoriją! Dėkoju kiekvienam ir visiems, kurie savo mintis, idėjas ir darbus skiria tam, kad Baltoji Vokė būtų geriausia vieta dirbti, mokytis, kurti ir gyventi.

 Su miesto ir mūsų visų švente!“.

BALTOSIOS VOKĖS SENIŪNIJOS POKYČIŲ GALERIJA

NAUJOS ATLIEKŲ SURINKIMO AIKŠTELĖS

BALTOSIOS VOKĖS INFRASTRUKTŪROS GERINIMO REZULTATAI

NAUJOJI-A. MICKEVIČIAUS G.

T. KOSCIUŠKOS G.

ŽALIOJI G.

GELEŽINKELIO G.

VILNIAUS G.

SPORTO AIKŠTELĖS

RŪDNINKŲ KELIAS

RUDNIOS K.

Taip pat žiūrėkite: https://www.facebook.com/Baltosios-Vok%C4%97s-seni%C5%ABnija-836207166437421/photos/pcb.3402232273168218/3402217569836355/

TRADICIJA TAPĘS KONKURSAS „METŲ ŽMOGUS“

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga norime plačiau papasakoti apie tradicija tapusi konkursą „Metų žmogus“.

Baltosios Vokės seniūnija nuo 2006 metų, siekiant pagerbti labiausiai nusipelniusius miesto gyventojus, kasmet organizuoja konkursą „Seniūnijos metų žmogus“. Iš tikrųjų verta pabrėžti, kad Baltosios Vokės miestelyje ir seniūnijos apylinkėse gyvena idėjų kupini, veiklūs, darbštūs ir labai geranoriški žmonės, dėl ko ir kilo konkurso idėja. Pats konkursas nėra vien apdovanojimas už tam tikrus pasiektus rezultatus, įdėtą indėlį, miestelio puoselėjimą, tam tikrą pagalbą ir pan. Organizuojant konkursą taip pat siekiama papasakoti apie tuos, kurie stengiasi dėl miesto gerovės, skatina seniūnijos bendruomenę tobulėti ir ją remia.

Jūsų idomumui pateikiame sąrašą žmonių, kurie buvo nominuoti ir už savo nuopelnus miesteliui apdovanoti Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogaus titulu.

2006 m. Edvard Kurkianec buvo apdovanotas „Metų žmogaus“ titulu už seniūnijos ir miestelio teigiamo įvaizdžio formavimą.

2007 m. Nijolė Balinskienė tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už įnašą į mokyklos bendruomenės gyvenimą bei visuomeninę veiklą.

2008 m. Aušra Indrišiūnienė tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už gimtojo žodžio puoselėjimą ir projektinę veiklą.

2009 m. Adelė Zienienė gavo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogaus titulą už daugiametį sąžiningą darbą visuomeninėje veikloje.

2010 m. buvo apdovanoti 3 asmenys – Česlav Voišnis tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už pasiaukojančią veiklą ir darbą vietos bendruomenei. Danutė Gintautienė tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už seniūnijos ir miestelio teigiamo įvaizdžio formavimą. Gžegož Jutkevič tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už seniūnijos rėmimą ir geradarystę.

2011 m. Irena Bogdevič buvo apdovanota Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogaus titulu už sąžiningą ilgalaikį pedagoginį darbą bei metodinę veiklą.

2012 m. buvo apdovanotas UAB „Žybartuva“ direktorius Andžej Orlovskij, asmuo užsiimantis vietos organizacijų veikla bei esantis kiekvieno organizuojamo renginio remėjas.

2013 m. apdovanotas UAB „Vilasta“ direktorius Robertas Čekutis. Jis gerai žinomas kaip asmuo remiantis vietos organizacijų veiklą bei miestelyje organizuojamų renginių remėjas.

2014 m. Oksana Jutkevič tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už bendruomeniškumo ugdymą Žagarinės kaimo bendruomenėje.

2015 m. apdovanojimą gavo Miroslava Šostak – Baltosios Vokės seniūnijos patriotė, atviros širdies moteris, kuri garsina Baltąją Vokę rajono ir šalies lygmenyje, o taip pat užsienyje.

2016 m. Ina Ščerbo tapo Baltosios Vokės seniūnijos metų žmogumi už įnašą į darželio bendruomenės gyvenimą bei aktyvią visuomeninę veiklą.

2017 m. apdovanojimą gavo Olga Versockaja – atviros širdies žmogus, ji nuo pat gimimo gyvena Baltojoje Vokėje. Visą savo laisvą laiką Olga skiria socialinę riziką patiriantiems vaikams, taip pat aktyviai dalyvauja socialiniuose ir kultūriniuose renginiuose.

2018 m. buvo apdovanotas Vytautas Vedrickas už Baltosios Vokės miesto infrastruktūros gerinimą, naujų gyvenamųjų kvartalų įkūrimą, naujų darbo vietų gyventojams steigimą, vaikų darželio statyba ir kitus įnašus į miesto gerinimą.

2019 m. Tatiana Labuli apdovanojimą gavo už įnašą į Baltosios Vokės bendruomenės gyvenimą bei aktyvią visuomeninę veiklą, daugiametį, sąžiningą darbą, įsitraukimą į seniūnijos ir rajono savivaldybės organizuojamus renginius.

Dar kartą sakome „Ačiū“ tiems, kurie puoselėja mūsų seniūnijos bendruomenę, miestelį, remia vietines organizacijas ir garsina seniūnijos vardą.

Šiemet, esant gražiam miestelio jubiliejui, 15-us metus iš eilės skelbiame konkursą – Baltosios Vokės seniūnijos „Metų žmogus 2020“. Tačiau šį kartą kandidatais į nominantus tampa visi aukščiau išvardinti asmenys. Baltosios Vokės 70-mečio proga siūlome išrinkti seniūnijos 70-mečio žmogų.

Balsavimo terminai ir sąlygos:

Balsavimas prasideda nuo 2020 m. rugpjūčio mėn. 31 d. iki 2020 m. lapkričio mėn. 16 d. Baltosios Vokės seniūnijoje (Vilniaus g.17, Baltoji Vokė) arba elektroniniu paštu b.voke@salcininkai.lt

Nugalėtojas bus paskelbtas Kalėdinio susitikimo su gyventojais metu. Kviečiame aktyviai siūlyti kandidatus iš aukščiau išvardintų nugalėtojų.

Taip pat skaitykite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3356671671057612&id=836207166437421

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su Rūdninkų girios istorija…

Rūdninkų giria šiandien ošia Vilniaus, Trakų rajonų pakraščiuose ir Varėnos bei Šalčininkų rajonų teritorijose. Tai vienas didžiausių miškų masyvų Lietuvoje. Rūdninkų miškų plotas siekia 26000 ha. Girios biotopų kompleksas- viena vertingiausių rajono teritorijų. Ties Zygmantiškėmis iki 30 m aukščio iškyla kontinentinės kopos. Atvira smėlyno plynė, suformuota nuo mėtytų bombų, sukeltų gaisrų, yra unikalus kontinentinių smėlynų darinys. Girioje yra 3 ežerai. Netoli poligono- Šulnio ežerėlis (1,5 ha). Pietryčiuose, kontinentinių kopų apribotuose pelkynuose, – Gulbino ežeras. Kernavo ežeras tyvuliuoja šalia Atsiskyrėlio kalno. Rūdninkų kaimo gyventojai pasakoja, kad šioje vietoje XIX a. gyveno atsiskyrėlis, kuris kepure sunešė iš ežero smėlį ir supylė kalną.

Plačiau →

Rugpjūčio mėn. 19 d. Eišiškių laisvalaikio ir verslo centre vyko Active Citizens programos renginys.

Programa Active Citizens skatina bendruomenių inicijuojamus socialinius pokyčius. Ji motyvuoja bendruomenių narius prisiimti atsakomybę už savo aplinką bei socialinius poreikius ir suteikia jiems reikalingas žinias, įgūdžius bei patirtį. Programa suteikia žinias reikalingas identifikuoti ir suburti tinklą žmonių, kurie padeda vieni kitiems pasiekti bendrų tikslų.

 Taip pat susirinkusieji ieškojo naujų idėjų, kaip galima būtų burti rajono jaunimą kartu bendruose susitikimuose, išvykose, šventėse ir renginiuose.

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su Baltosios Vokės miestelyje gyvuojančia nuolatine sporto veikla…

MEILĖS SPORTUI IŠTAKOS

Baltosios Vokės miestelis pradėjo formuotis apie 1950-1952 m. – prie Žagarinės kaimo pastačius durpių įmonę, kuri tuo metu buvo viena didžiausių torfo kasyklų Lietuvoje. Aktyvaus jaunimo miestelyje buvo daug, todėl durpių įmonės administracija ir profsąjungos komitetas rūpinosi ne tik dirbančiųjų, bet ir jaunimo (vaikų) užimtumu bei švietimu. 1955 metais Baltojoje Vokėje pastatyta pirmoji mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis.  Pradžioje mokykla savo stadiono neturėjo, nebuvo ir sporto salės.  Direktoriaujant I. M. Kučinai, buvo rimtai susirūpinta dėl fizinio auklėjimo pamokų kokybės. Ji nutarė išskirsti dalį pušyno, esančio prie mokyklos, ir įrengti stadioną. Mokykla įrengė bėgimo takus, krepšinio ir tinklinio aikšteles. Nuo to meto miestelio jauni žmonės ir kiti gyventojai pradėjo puoselėti savo meilę ir atsidavimą sportui.

Šioje vietoje iki dabar dalinai vyksta sporto šventė, futbolo turnyras ir kiti sporto užsiėmimai bei renginiai.

ISTORINĖ APŽVALGA

Baltosios Vokės miestelio sportinis gyvenimas visada buvo aktyvus. 1970-1980 metais miestelio futbolo komanda kasmet dalyvaudavo rajoninėse ir respublikinėse varžybose ir pasekdavo gan aukštų rezultatų.

Baltosios Vokės bendruomenė kasmet dalyvauja turistiniuose, bei šeimų sąskrydžiuose nuo 1988 m. Organizatorius – Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadijus Baranovič (tuo metu buvęs Baltosios Vokės kultūros namų direktoriumi). Išvykdama į sąskrydį, komanda turi būti pasiruošusi įvairiems netikėtumams, nes sąskrydyje reikia ne tik fizinio pasirengimo ir stiprybės, bet ir gerai orientuotis nežinomoje vietovėje, žinoti ir suprasti miško gyvenimą, o taip pat turėti žinių apie kultūrinius įvykius. Pirmasis sąskrydis vyko Vitebske.

1988 m. vyko pirmasis Tradicinis lengvosios atletikos bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė. Tradicinis Baltosios Vokės bėgimas yra labai populiarus ne tik Šalčininkų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dešimties kilometrų distancijoje geriausias pasiektas tarp vyrų rezultatas Pavelo Fedorenko (27,52 minutės), tarp moterų Nijolės Balčienės (34,05 minutės).

Sporto klubas „Jaunystė“   

1999 metais, siekiant įtraukti kuo daugiau jaunimo į sportinę veiklą, Baltojoje Vokėje buvo įkurtas sporto klubas „Jaunystė“. Šis klubas įsipareigojo išsaugoti ir tęsti senas miestelio sportines tradicijas.

Klubo „Jaunystė“ nariai dalyvavo lengvosios atletikos sąskrydyje. Sportininkai nešė olimpinę ugnį trasoje Šalčininkai-Kaunas-Ariogala.

„Jaunystė“- pirmasis sporto klubas, kuris atrado ir sėkmingai plėtoja rajone ir visoje Lietuvoje naują sporto šaką „ringo“.

Tai sporto šaka, kuri reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir logiško mąstymo. Nuo 2000 metų sporto klubas „Jaunystė“ pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti atvirus ringo čempionatus. Sporto klubo iniciatyva Šalčininkų rajone buvo įkurta Lietuvos ringo federacija, o jos prezidentu tapo Mykolas Sienkievič, generaliniu sekretoriumi ir vyr. treneriu Genadij Baranovič. Nuo 2002 metų Baltojoje Vokėje kasmet organizuojamas atviras Lietuvos ringo čempionatas. Sporto klubo „Jaunystė“ nariai atstovauja Lietuvą įvairiose ringo varžybose. Nors ringo Lietuvoje yra nauja sporto šaka, tačiau sportininkai tarptautinėse varžybose (Pasaulio lenkų žaidynėse, Tarptautinėje vaikų ir jaunimo parafiadoje Lenkijoje, Ščiževskio tarptautiniame turnyre, Europos čempionate, varžybose dėl Tarptautinės Federacijos FICER taurės) gynė Lietuvos vardą su pasididžiavimu. 2003 metais Europos čempionate (jaunimui iki 20 metų) Lietuvos komanda užėmė pirmąją vietą.

2004 metais sporto klubo „Jaunystė“ iniciatyva buvo suburtos dvi komandos, norinčios žaisti futbolą – berniukų iki 14 metų ir vaikinų iki 20 metų. Komandos buvo ne tik miestelio pasididžiavimu, bet ir vienos stipriausių rajone. Komandų žaidėjai rėmėjų dėka įgijo sportinę aprangą. Miestelyje oficialiai buvo suorganizuotas turnyras Baltosios Vokės seniūnijos taurei laimėti.

SPORTAS DABAR

Baltosios Vokės sporto šventė – tradicija tapęs renginys. Dalyviams yra suteikiamos galimybės dalyvauti tiek komandinėse, tiek individualiuose rungtyse – estafetėse, individualus 10 km bėgimas, ringo, krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų turnyrai, rankų lenkimo ir kitos rungtys bei daug skirtingų pramogų tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Sporto šventė (bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė) Baltojoje Vokėje atšventė jau 30-ąją sukaktį.

XXX jubiliejinis tradicinis tarptautinis bėgimas „Baltoji Vokė – Rūdninkai – Baltoji Vokė“ sukvietė tikriausiai rekordinį dalyvių skaičių – prie starto linijos stojo 152 sportininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos.

Jubiliejiniame sporto renginyje nepritrūko pramoginės dalies. Šventėje koncertavo iš Lenkijos Stare Miasto atvykusio dainų ir šokių ansamblis „Šypsena“ ir pučiamųjų orkestras, o taip pat šokių kolektyvas „Smile“ iš Šalčininkų ir grupė „Black Guitars“ iš Eišiškių.

Kūno kultūros draugijos „Sokol“ būrelis

2013 m. vasario 13 d. Baltojoje Vokėje buvo suburtas Kūno kultūros draugijos „Sokol“ būrelis.

Apie KKD „Sokol“ veiklos atsiradimą:

Kūno kultūros draugija „Sokol“ įsteigta 1897 metais Lvovo mieste (dabartinė Ukraina). Tai patriotinė organizacija, kurios tikslas buvo kovoti už tautinį sąmoningumą, o taip pat propaguoti sportą bei sveiką gyvenimo būdą. Laikui bėgant „Sokol“ būreliai susibūrė visuose buvusios Abiejų tautų respublikos regionuose, tame tarpe Vilniuje būrelis susiformavo 1905 m. 1939-1989 m. KKD „Sokol“ veikla Lietuvoje buvo uždrausta, kol 1991 m. dėka išrinkto „Sokol“ komiteto nebuvo vėl įsteigta. Draugija vėl susiformavo dėka šių žmonių, tai Mykolas Senkevič – pirmininkas, Andžej Bogucki, Jonas Balcevič, Mykolas Kozlovski, Violeta Naryvska.

Dabartinis Lietuvos draugijos prezidentas – Genadijus Baranovič. KKD „Sokol“ narėmis yra krepšinio, tinklinio, rankinio, stalo teniso ir kitos komandos. „Sokol“ komandos aktyviai dalyvauja sporto turnyruose ir žadinėse ne tik Lietuvoje, bet ir atstovauja Lietuvos vardą užsienyje. Apart to, kad KKD „Sokol“ aktyviai užsiima sportine veikla, draugijos nariai vykdo patriotinę ir kultūrinę veiklą tarp lenkų kilmės jaunimo.

Pagrindinė KKD „Sokol“ veikla Lietuvoje vykdoma Šalčininkų rajone.

„Sokol“ būrelio Baltojoje Vokėje veiklos: 

Tarptautinė parafiada Lenkijoje

Jaunimas kasmet dalyvauja Tarptautinėje parafiadoje Lenkijoje. Lenkijoje nuo 1988 m. vyksta tarptautinės parapijinės žaidynės. Šalčininkų rajono jaunimas, tarp jų – Baltosios Vokės „Sokol“ būrelio jaunimas, kasmet aktyviai dalyvauja parapijinėse žaidynėse. Jaunimas atstovauja Šalčininkų rajoną ir visą šalį įvairių sporto šakų rungtynėse. Jaunimui taip pat organizuojami integraciniai vakarėliai, konkursai bei pažintinės ekskursijos. Dažniausiai jaunimas Lenkijoje laiką leidžia 3 savaites – 2 savaitės aktyvaus poilsio (kalnuose, prie jūros) ir 1 savaitė Varšuvoje, kur savo gebėjimus jaunimas rodo sporto varžybose, meno, dainavimo ir žinių konkursuose.

Baltosios Vokės jaunimas kasmet laimi nemažai prizinių vietų.

Tarptautinis ringo turnyras Baltarusijos Respublikoje, Minske

Kasmet Baltarusijos Respublikoje, Minske vyksta Tarptautinis ringo turnyras. Turnyre dalyvauja atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Kazachstano, Vokietijos, Kenijos, Baltarusijos ir kitų šalių.

Ringo varžybos vyksta įvairiose amžiaus kategorijose ir disciplinose. Baltosios Vokės jaunimas, kasmet laimi prizines vietas šiame turnyre.

Pasaulinės vasaros Polonijinės žaidynės

Pasaulinės vasaros Polonijinės žaidynės – sporto renginys organizuojamas nuo 1934 m. kas du metus skirtinguose Lenkijos miestuose. Sporto varžybose varžosi lenkai gyvenantys už Lenkijos ribų. Pagrindinis šio renginio tikslas – lenkų bendruomenių integravimas, ypač jaunimo integracija bei stiprinimas tarpvalstybinių kontaktų. Kiekvienais metais žaidynėse dalyvauja apie 1000-1500 žaidėjų iš keliasdešimties Europos šalių.

Galime pasidžiaugti, kad šiose varžybose Baltosios Vokės „Sokol“ jaunimas taip pat puikiai parodo savo gebėjimus ir laimi aukščiausias vietas.

Tarptautinės „Włodzimierza Strzyżewskiego“ ringo žaidynės

Kasmet Varšuvoje vyksta Tarptautinės „Włodzimierza Strzyżewskiego“  ringo žaidynės. Žaidynėse dalyvauja sportininkai iš Vokietijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovauja šiuose žaidynėse Kūno kultūros draugijos „Sokol“ Baltoji Vokė sportininkai.

„Sokol“ komanda iš Lietuvos šiuose žaidynėse kasmet pasiekia gerų rezultatų.

Lenkijos olimpinis čempionas susitiko su KKD „Sokol“

Ježi Ribicki (Jerzy Rybicki), Lenkijos boksininkas, 1976 m. olimpinių žaidynių Montrealyje nugalėtojas, Šalčininkuose susitiko su kūno kultūros draugijos „Sokół” nariais.

Susitikime dalyvavo draugijos „Sokół” pirmininkas Genadij Baranovič, vicepirmininkai Valerij Kočan ir Edgar Obločinski, organizacijos nariai ir sporto mėgėjai.

Olimpinis čempionas papasakojo apie sportinę karjerą, dalijosi įspūdžiais iš olimpiadų ir trenerio patirtimi, o taip pat boksavosi su Šalčininkų sportininkais.

„Sokol“ būrelis ne tik dalyvauja, bet ir aktyviai rengia sporto turnyrus Baltojoje Vokėje:

5×5 futbolo turnyras KKD „Sokol“ būrelio taurei laimėti

Po 2013 m., kai miestelyje buvo įsteigtas „Sokol“ būrelis, jaunimas pradėjo aktyviai rengti mini futbolo turnyrą. Turnyre dalyvauja komandos skirtingo amžiaus iš skirtingų Lietuvos vietovių. Turnyras yra rengiamas pavasarį – „sezono atidarymas“ bei rudenį vyksta „sezono uždarymas“. Džiaugiamės, kad yra komandų, kurios tradiciškai dalyvauja kasmet, o taip pat smagu matyti, kad apie mus sužino vis daugiau žmonių ir norinčių dalyvauti nemažėja.

3×3 krepšinio turnyras KKD „Sokol“ būrelio taurei laimėti

Būrelis kasmet organizuoja ir 3×3 krepšinio turnyrą, kuris taip pat yra populiarus. Kasmetiniame krepšinio turnyre dalyvauja daug komandų iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių.

∼

2019 m. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrius kartu su kūno kultūros draugija „SOKOL“ organizavo eilę renginių skirtų Lenkijos konstitucijos ir Polonijos dienai paminėti.

Pirmasis renginis vyko gegužės 3 d. – moksleivių sporto festivalis, kuriame dalyvavo 12 mokyklų (gimnazijos ir pagrindinės mokyklos) iš viso Šalčininkų rajono. Šventė buvo pradėta estafetiniu bėgimu, kiekvieną komandą sudarė 4 berniukai ir 4 mergaitės, berniukai bėgo 1 km. distanciją, o mergaitės 0.5 km.

Dalyviai taip pat rungėsi žaisdami ringo, tarpusavyje varžėsi 8 komandos, kurias sudarė 2 berniukai ir 2 mergaitės. Dalyviai rungtyniavo vienas prieš vieną ir komandomis.

Ringo rungtynėse pirmąją vietą užėmė Baltosios Vokės „Elizos Ožeškovos“ gimnazijos moksleiviai, antrąją vietą užėmė Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos atstovai.

Moksleivių sporto festivalio dalyviai taip pat turėjo galimybę išbandyti savo jėgas rankų lenkime.

∼

KKD „Sokol“ būrelio nariai taip pat puoselėja savo tradicijas ir vykdo patriotinę veiklą. Kiekvienais metais „Sokol“ nariai tvarko Rūdninkų girioje esančius sukilėlių kapus, važiuoja sutvarkyti Senųjų Macelių kapines. Baltosios Vokės būrelio nariai kartu su kitais KKD „Sokol“ būreliais kasmet Lenkijos nepriklausomybės dieną važiuoja paminėti prie generolo Pilsudskio kapo Rasų kapinėse, taip pat jaunimas kasmet dalyvauja gegužės 3-osios Konstitucijos dienos minėjime. Šalia lenkų tradicijų būrelio nariai puoselėja ir lietuvių tradicijas bei Lietuvos nacionalines šventes.

Baltosios Vokės gyventojams yra suteikiamos galimybės sportuoti, bei palaikyti savo fizinę formą:

Baltojoje Vokėje įkurta daugiafunkcinė aikštelė:

2013 m. projekto „LEADER“ lėšomis Baltosios Vokės mokyklos stadione atidaryta daugiafunkcinė sporto aikštelė. Aikštelė sudarė galimybes jaunimui plėtoti savo sportinę veiklą – joje vykdomi įvairūs užsiėmimai, futbolo ir kitos treniruotės, rengiami turnyrai.

Taip pat Universali sporto aikštelė:

2019 m. gegužės mėn. 5 d. buvo oficialiai atidaryta universali sporto aikštelė.  Aikštelės atidarymo proga kūno kultūros draugija „Sokol“ organizavo VI tradicinį 3×3 krepšinio turnyrą. Šioje aikštelėje vyksta ringo, krepšinio ir kitos treniruotės.

Baltosios Vokės parko zonoje yra įrengti lauko treniruokliai.

Baltosios Vokės bendruomenės centras organizavo šiaurietiško ėjimo mokymus

Šių metų liepos mėn. Baltosios Vokės mokyklos stadione vyko du šiaurietiško ėjimo užsiėmimai. Bendruomenės nariai visi kartu žingsniavo miško takeliu. Dalyviai susipažino su pagrindiniais šiaurietiško ėjimo elementais, teorija bei praktika, jo nauda kūnui ir sielai. Norime,  kad mūsų bendruomenės nariai neužmirštų išmoktų šiaurietiško ėjimo įgūdžių bei toliau panaudotų juos praktiškai.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3310390539019059&id=836207166437421&notif_id=1597651150679049&notif_t=page_post_reaction&ref=notif

VII tradicinis 3×3 krepšinio turnyras Baltojoje Vokėje!

Rugpjūčio 8d.vyko VII tradicinis 3×3 krepšinio turnyras, kurį organizavo kūno kultūros draugija „SOKOL“ .

Turnyre dalyvavo 10 komandų iš skirtingų miestų.

Trečiąją vietą užėmė komanda ,,Pagiriai”, antrąją vietą užėmė komanda ,,Baltoji Vokė”, pirmąją vietą užėmė ir Baltosios Vokės TG „SOKOL“ taurę laimėjo komanda „Trakai“ .

Taip pat buvo apdovanoti geriausi ir aktyviausi turnyro žaidėjai:

Rezultatyviausias turnyro žaidėjas – Valdemar Lodziato (,,Baltoji Vokė”)

Naudingiausiais turnyro žaidėjas – Kęstutis Bogdanavičius (Trakai)

Tritaškio konkurso nugalėtojas – Lukas Buitkus (,,Pagiriai”)

Apdovanojimus finansavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Organizatoriai – kūno kultūros draugija „SOKOL“ Baltoji Vokė.

Sporto draugija „SOKOL“ dėkoja visiems už dalyvavimą.

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su kaimų esančių Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje istorija…

Baltosios Vokės seniūnija yra Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose. Įsikūrusi Rūdninkų girios pakraštyje ir ribojasi su Trakų, Vilniaus, Varėnos rajonais. Didžiausia gyvenvietė – Baltosios Vokės miestas.

Po nepriklausomybės atkūrimo iki 2000 metų Baltoji Vokė turėjo miesto seniūnijos statusą. 2000 metais prie seniūnijos buvo prijungti 5 kaimai – Rudnia, Giria, Ilgalaukis, Žagarinė, Senieji Maceliai.

2017 metais Baltosios Vokės seniūnija vėl plečia savo teritoriją, prijungiami Rūdninkų, Vakariškių, Plytinės, Salų kaimai ir Ravelių viensėdis. Kviečiame susipažinti su informacija apie Baltosios Vokės gyvenvietes.

Rudnia

Rudnios kaimas įsikūręs 3,5 km į rytus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Papio ežero.

Kaimo pavadinimo kilmė siejama su žmonių veikla.

Prie Papio ežero archeologai aptiko keturias akmens amžiaus stovyklavietes ir žalvario amžiaus gyvenvietę. Vėliau žmonės įsikūrė  žvyringose pakilumose, atsiradusiose tirpstant ledynams. Šiose apylinkėse viduramžyje kasama buvo balų rūda. Rudnia, rudnė  15–19 am. Lietuvoje buvo vadinamos geležies ir lydymo ir geležies dirbinių kalimo įmonės. Kaime,  išlikusiame iki mūsų dienų, senovėje įsikūrė  balų geležies lydytojai.  Todėl šis kaimas  ir pavadintas Rudnia.

Šiandien Rudnia – tai autentiškas kaimelis vaizdingoje vietovėje, apsuptas miškų, kuriuose malonu pasivaikščioti. Per kaimą teka Okvos upelis.

Kaime įkurta seniūnaitija, seniūnaitės funkcijas vykdo Irena Tarasevič.

Žagarinė

1994-1995 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Žagarinėje aptikta akmens amžiaus radimviečių. Pats kaimas  įsikūrė po baudžiavos panaikinimo. Išsidėstęs prie kelio į Vilniaus – Eišiškių plentą. Per kaimą teka Merkys ir eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru. Iš šiaurės kaimas jungiasi su Baltosios Vokės miestu, iš pietų – Šakų pelkė. Žagarinę supa Rūdninkų giria.  Kaimas priklauso Rūdninkų parapijai.

Seniūnaitės funkcijas jau daug metų vykdo Ana Sarelo.

Senieji Maceliai

Kaimas 4 km į vakarus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Merkio prie Jašiūnų – Pirčiupio kelio. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1641 metais.

Senųjų Macelių kaimą supa Rūdninkų giria. Girioje buvo keliasdešimt pilkapių, aplinkui apkastų grioviu. 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejaus darbuotojai ištyrė 23 pilkapius. Keliuose pilkapiuose buvo degintiniai IX-XII a. žirgų kapai. Juose rasta geležinių balno kilpų, žaslų, sagčių. Radiniai laikomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje. 2001 ir 2002 m. vėl buvo vykdyti Senųjų Macelių pilkapyno archeologiniai tyrimai.

Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys. 1863 m. gegužės 19 d. šią rinktinę puolė trys rusų pėstininkų kuopos ir 100 kazokų, bet nesėkmingai.

Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo. Nuo čia rusai iškirto 7 km miško juostą, kad galėtų įvežti patrankas.

Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba – Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo 1926-1939 m. buvęs Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki).

Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė. Už 0,5 km, perėję Špigulės upelį, rasime kairėn atsišakojantį asfaltuotą keliuką į buvusį sovietmečiu partizaninės šlovės muziejų.

Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai. Kautynėse žuvę sukilėliai palaidoti Senųjų Macelių kapinėse.

Rūdninkai

Rūdninkai  ̶   gyvenvietė įsikūrusį Rūdninkų girios srityje 3 kilometrus į rytus nuo Baltosios Vokės, dešiniajame Merkio krante. Į Vilnių nuo Rūdninkų – 28 km, į Trakus – 24 km. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Kaimas padalintas į dvi seniūnaitijas. Iki 2017 m. Rūdninkų kaimas buvo Jašiūnų seniūnijos sudėtyje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Rūdninkai priskirti Baltosios Vokės seniūnijai.

Dabartiniu metu Rūdninkuose yra Švč. Trejybės bažnyčia, pramogų salė, kaimo bendruomenės centras, 2 parduotuvės. Netoli kaimo dislokuotas II kariuomenės pulko mokymo centras. Rūdninkuose yra veikiančios kapinės.

Rūdninkuose gimė Pranciškus Dalevskis (1825 – 1904),rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Čia gyveno ir dirbo rašytojas, dailininkas, gamtininkas, keliautojas Vlodzimež Korsak (Włodzimierz Korsak) (1886 – 1973).

Pačios Rūdninkų vietovės, kaip ir girios vardas kilęs nuo apylinkėje randamos rūdos, esančios pelkėtose vietose bei žemesnėse girios dalyse. XV a. antroje pusėje Rūdninkuose buvo pastatyta balų geležies rūdos lydymo krosnis ir kalvė, kuriose iš vietinės geležies rūdos buvo kalami žemės ūkio įrankiai. Rūdninkų girioje yra ir daugiau panašios kilmės vietovardžių, pvz., Rudnios kaimas.

Rūdninkai – sena istorinė vietovė, nors aiškiai regimų praeities paminklų iki mūsų dienų išliko nedaug. Vietovę ypač buvo pamėgęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis ten dažnai medžiodavęs ir net medžioklės sodybą buvo įkūręs. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė parapijos bažnyčią, o kuklios medžioklinės sodybos vietoje įsteigė tris ištaigingus rūmus.  Vienuose jų buvo laikomi Barboros Radvilaitės, karaliaus Žygimanto Augusto žmonos, palaikai, 1551 m. pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, kol Vilniaus katedroje buvo įrengta palaikams vieta. Kitame dvare ilgesnį laiką gyveno garsioji karalienė Bona Sforza. Tais laikais per Rūdninkus ėjo svarbiausias vieškelis, jungęs dvi sostines – Vilnių ir Krokuvą.

Žygimantų laikais Rūdninkų miestelio ir girios reikšmė tiek išaugo, kad Vilniaus miesto vartai, esantieji prie Rūdninkų kelio, buvo pavadinti šios vietovės vardu. 1636 m. valdovo Vladislavo IV įsaku buvo pradėtas didžiulis Lietuvos miškų pertvarkymas, vadinamoji girių ordinacija. Rūdninkų giria buvo suskirstyta į girininkijas, rajonus, barus. 1655 m. Rūdninkus sudegino įsiveržusi rusų kariuomenė. Liepsnos sunaikino ir bažnyčią, ir ištaigingus medžioklės dvaro rūmus bei kitus pastatus. Po to ilgą laiką Rūdninkai buvo tik kaimas su keliomis smuklėmis.

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene.

Tarpukario metais į Rūdninkų girios girininkiją atvažiuodavo medžioti Lenkijos Prezidentas Ignacy Moscicki (1926- 1939).

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai, taip pat bolševikų partizanai.

Medinė Rūdninkų bažnyčia buvo atstatyta 1790 m. Smolensko pavaivadienės Elenos Dambrauskienes. Ji tapo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su prieangiu, bokšteliu. Bažnyčioje yra daug kultūros paminklų. Tai paveikslai, XIX a. sukurtas įspūdingas altorius su keturiomis skulptūromis, ornamentuoti geležiniai kryžiai, kiti liaudies meistrų darbai.

Šventoriuje stovi medinė varpinė.

1863 m. sukilimo įvykiui atminti girioje pastatyti keli paminklai. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas  caro kariuomenės poručikui Vsevolodui  Arbuzovui, o netoli jo medinė skulptūra sukilėliams. Žuvusiems girioje Armijos Krajovos kariams įrengtas monumentas, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietovėje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis.

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko, rašytojo, fotografo Vlodzimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju.

Apie 10 metų praleidęs girioje, Vlodzimež Korsak parašė 13 knygų, tarp jų „Puszcza Rudnicka“ („Rūdninkų giria“), kuri buvo išleista tarpukario metais.

Rūdninkuose veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdninkų kaimo padalinys, kuris buvo įsteigtas 1975 metais. Bibliotekos fonde yra daugiau kaip 6 tūkst. fiz. vnt., iš kurių 26 – kraštotyros leidiniai.

Kaime įkurtos dvi seniūnaitijos, seniūnaičių funkcijas vykdo: Irina Balkevič ir Ivona Sotnikova.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3290072497717530&id=836207166437421&notif_id=1597043560189812&notif_t=page_post_reaction&ref=notif