Baltoji Vokė šiemet švenčia savo 70-ąjį gimtadienį!

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su kaimų esančių Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje istorija…

Baltosios Vokės seniūnija yra Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose. Įsikūrusi Rūdninkų girios pakraštyje ir ribojasi su Trakų, Vilniaus, Varėnos rajonais. Didžiausia gyvenvietė – Baltosios Vokės miestas.

Po nepriklausomybės atkūrimo iki 2000 metų Baltoji Vokė turėjo miesto seniūnijos statusą. 2000 metais prie seniūnijos buvo prijungti 5 kaimai – Rudnia, Giria, Ilgalaukis, Žagarinė, Senieji Maceliai.

2017 metais Baltosios Vokės seniūnija vėl plečia savo teritoriją, prijungiami Rūdninkų, Vakariškių, Plytinės, Salų kaimai ir Ravelių viensėdis. Kviečiame susipažinti su informacija apie Baltosios Vokės gyvenvietes.

Rudnia

Rudnios kaimas įsikūręs 3,5 km į rytus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Papio ežero.

Kaimo pavadinimo kilmė siejama su žmonių veikla.

Prie Papio ežero archeologai aptiko keturias akmens amžiaus stovyklavietes ir žalvario amžiaus gyvenvietę. Vėliau žmonės įsikūrė  žvyringose pakilumose, atsiradusiose tirpstant ledynams. Šiose apylinkėse viduramžyje kasama buvo balų rūda. Rudnia, rudnė  15–19 am. Lietuvoje buvo vadinamos geležies ir lydymo ir geležies dirbinių kalimo įmonės. Kaime,  išlikusiame iki mūsų dienų, senovėje įsikūrė  balų geležies lydytojai.  Todėl šis kaimas  ir pavadintas Rudnia.

Šiandien Rudnia – tai autentiškas kaimelis vaizdingoje vietovėje, apsuptas miškų, kuriuose malonu pasivaikščioti. Per kaimą teka Okvos upelis.

Kaime įkurta seniūnaitija, seniūnaitės funkcijas vykdo Irena Tarasevič.

Žagarinė

1994-1995 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Žagarinėje aptikta akmens amžiaus radimviečių. Pats kaimas  įsikūrė po baudžiavos panaikinimo. Išsidėstęs prie kelio į Vilniaus – Eišiškių plentą. Per kaimą teka Merkys ir eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru. Iš šiaurės kaimas jungiasi su Baltosios Vokės miestu, iš pietų – Šakų pelkė. Žagarinę supa Rūdninkų giria.  Kaimas priklauso Rūdninkų parapijai.

Seniūnaitės funkcijas jau daug metų vykdo Ana Sarelo.

Senieji Maceliai

Kaimas 4 km į vakarus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Merkio prie Jašiūnų – Pirčiupio kelio. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1641 metais.

Senųjų Macelių kaimą supa Rūdninkų giria. Girioje buvo keliasdešimt pilkapių, aplinkui apkastų grioviu. 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejaus darbuotojai ištyrė 23 pilkapius. Keliuose pilkapiuose buvo degintiniai IX-XII a. žirgų kapai. Juose rasta geležinių balno kilpų, žaslų, sagčių. Radiniai laikomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje. 2001 ir 2002 m. vėl buvo vykdyti Senųjų Macelių pilkapyno archeologiniai tyrimai.

Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys. 1863 m. gegužės 19 d. šią rinktinę puolė trys rusų pėstininkų kuopos ir 100 kazokų, bet nesėkmingai.

Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo. Nuo čia rusai iškirto 7 km miško juostą, kad galėtų įvežti patrankas.

Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba – Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo 1926-1939 m. buvęs Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki).

Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė. Už 0,5 km, perėję Špigulės upelį, rasime kairėn atsišakojantį asfaltuotą keliuką į buvusį sovietmečiu partizaninės šlovės muziejų.

Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai. Kautynėse žuvę sukilėliai palaidoti Senųjų Macelių kapinėse.

Rūdninkai

Rūdninkai  ̶   gyvenvietė įsikūrusį Rūdninkų girios srityje 3 kilometrus į rytus nuo Baltosios Vokės, dešiniajame Merkio krante. Į Vilnių nuo Rūdninkų – 28 km, į Trakus – 24 km. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Kaimas padalintas į dvi seniūnaitijas. Iki 2017 m. Rūdninkų kaimas buvo Jašiūnų seniūnijos sudėtyje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Rūdninkai priskirti Baltosios Vokės seniūnijai.

Dabartiniu metu Rūdninkuose yra Švč. Trejybės bažnyčia, pramogų salė, kaimo bendruomenės centras, 2 parduotuvės. Netoli kaimo dislokuotas II kariuomenės pulko mokymo centras. Rūdninkuose yra veikiančios kapinės.

Rūdninkuose gimė Pranciškus Dalevskis (1825 – 1904),rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Čia gyveno ir dirbo rašytojas, dailininkas, gamtininkas, keliautojas Vlodzimež Korsak (Włodzimierz Korsak) (1886 – 1973).

Pačios Rūdninkų vietovės, kaip ir girios vardas kilęs nuo apylinkėje randamos rūdos, esančios pelkėtose vietose bei žemesnėse girios dalyse. XV a. antroje pusėje Rūdninkuose buvo pastatyta balų geležies rūdos lydymo krosnis ir kalvė, kuriose iš vietinės geležies rūdos buvo kalami žemės ūkio įrankiai. Rūdninkų girioje yra ir daugiau panašios kilmės vietovardžių, pvz., Rudnios kaimas.

Rūdninkai – sena istorinė vietovė, nors aiškiai regimų praeities paminklų iki mūsų dienų išliko nedaug. Vietovę ypač buvo pamėgęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis ten dažnai medžiodavęs ir net medžioklės sodybą buvo įkūręs. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė parapijos bažnyčią, o kuklios medžioklinės sodybos vietoje įsteigė tris ištaigingus rūmus.  Vienuose jų buvo laikomi Barboros Radvilaitės, karaliaus Žygimanto Augusto žmonos, palaikai, 1551 m. pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, kol Vilniaus katedroje buvo įrengta palaikams vieta. Kitame dvare ilgesnį laiką gyveno garsioji karalienė Bona Sforza. Tais laikais per Rūdninkus ėjo svarbiausias vieškelis, jungęs dvi sostines – Vilnių ir Krokuvą.

Žygimantų laikais Rūdninkų miestelio ir girios reikšmė tiek išaugo, kad Vilniaus miesto vartai, esantieji prie Rūdninkų kelio, buvo pavadinti šios vietovės vardu. 1636 m. valdovo Vladislavo IV įsaku buvo pradėtas didžiulis Lietuvos miškų pertvarkymas, vadinamoji girių ordinacija. Rūdninkų giria buvo suskirstyta į girininkijas, rajonus, barus. 1655 m. Rūdninkus sudegino įsiveržusi rusų kariuomenė. Liepsnos sunaikino ir bažnyčią, ir ištaigingus medžioklės dvaro rūmus bei kitus pastatus. Po to ilgą laiką Rūdninkai buvo tik kaimas su keliomis smuklėmis.

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene.

Tarpukario metais į Rūdninkų girios girininkiją atvažiuodavo medžioti Lenkijos Prezidentas Ignacy Moscicki (1926- 1939).

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai, taip pat bolševikų partizanai.

Medinė Rūdninkų bažnyčia buvo atstatyta 1790 m. Smolensko pavaivadienės Elenos Dambrauskienes. Ji tapo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su prieangiu, bokšteliu. Bažnyčioje yra daug kultūros paminklų. Tai paveikslai, XIX a. sukurtas įspūdingas altorius su keturiomis skulptūromis, ornamentuoti geležiniai kryžiai, kiti liaudies meistrų darbai.

Šventoriuje stovi medinė varpinė.

1863 m. sukilimo įvykiui atminti girioje pastatyti keli paminklai. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas  caro kariuomenės poručikui Vsevolodui  Arbuzovui, o netoli jo medinė skulptūra sukilėliams. Žuvusiems girioje Armijos Krajovos kariams įrengtas monumentas, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietovėje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis.

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko, rašytojo, fotografo Vlodzimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju.

Apie 10 metų praleidęs girioje, Vlodzimež Korsak parašė 13 knygų, tarp jų „Puszcza Rudnicka“ („Rūdninkų giria“), kuri buvo išleista tarpukario metais.

Rūdninkuose veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdninkų kaimo padalinys, kuris buvo įsteigtas 1975 metais. Bibliotekos fonde yra daugiau kaip 6 tūkst. fiz. vnt., iš kurių 26 – kraštotyros leidiniai.

Kaime įkurtos dvi seniūnaitijos, seniūnaičių funkcijas vykdo: Irina Balkevič ir Ivona Sotnikova.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3290072497717530&id=836207166437421&notif_id=1597043560189812&notif_t=page_post_reaction&ref=notif