Genovaitė ir Leonid Šabanovai atšventė auksines vestuves!

Gyvenimo kryžkelės neretai mus nuveda ten, kur patys nebūtume pagalvoję atsidurti. Taip atsitiko su mūsų seniūnijos gyventojais – Genovaite ir Leonidu Šabanovais, atšventusiais auksinių vestuvių jubiliejų. Šiandien su gražia švente juos pasveikino Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gžegož Jurgo, Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos pavaduotoja Galina Rogoža, Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadij Baranovič ir specialistė Oksana Žertovskaja, o taip pat seniūnaitė Elvyra Žibort.

– Gerbiami jubiliatai, visos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos vardu džiugu Jus pasveikinti su gražia sukaktimi. Gyvenimas turi nemažai iššūkių ir dažnai mums tenka atsidurti kryžkelėse. Nepaisant to, pasirinkimą turime padaryti. Vienas iš tokių pasirinkimų – žmogus, su kuriuo kursi bendrą gyvenimą. Kitas dalykas, bendrai su tuo žmogumi nueiti ir nepasiklysti kitose kryžkelėse. Šiandien linkime Jums, kad gyvenime nebebūtų jokių kryžkelių, kad gyventumėte laimingai, būtume sveiki ir visada geros nuotaikos. Laimės, džiaugsmo, ilgiausių metų ir kitų jubiliejų, – pasakė Gžegož Jurgo sveikindamas Šabanovų porą su gražiu jubiliejumi.

Šiandien jubiliatai pasakoja, kad abu nebūtų pagalvoję, kad kažkada apsigyvens Baltojoje Vokėje. Ponia Genovaitė kilusi iš Kėdainių ir į Baltąją Vokę atsikraustė dar būdama vaikas, kai tėvai atvyko dirbti durpyno įmonėje. Jos vyras Leonid kilęs ir Vologdos (Rusija). Pirmą kartą jis atsidūrė Lietuvoje atlikdamas privalomąją karinę tarnybą Rūdninkų padalinyje. Būtent tada jaunieji ir susipažino. Tarnybai pasibaigus jaunuolis grįžo į tėviškę, tačiau grįžo, pasipiršo ir vedė ponią Genovaitę. Meilė nugalėjo apie 1500 km atstumą. Sukūrę šeimą jaunieji apsigyveno pas ponios Genovaitės tėvus, čia jiems gimė du vyresni vaikai Andrius ir Laima. Gavus butą Šabanovams gimė trečias sūnus Valdas.

– Turime tris vaikus, septynis anūkus ir du proanūkius. Tikrai džiaugiamės. Būtų gražu sulaukti, kad ir vaikai taip gyventų. Nors dukra su vyru pernai šventė sidabrines vestuves, irgi nemažas laikotarpis. O mes tuokėmės dukart. Mano vyras rusas, vieno tikėjimo, mes katalikai – kito. Iš pradžių sudarėme tik civilinę santuoką, o kai sūnus ėjo pirmos komunijos, mes taip pat priėmėme santuokos sakramentą. Ir buvome labai nustebę, kad mus visi pasveikino, – pasakoja ponia Genovaitė pasakodama apie savo šeimą.

Ponia Genovaitė dirbusi prekyboje, durpynmonėje, tačiau ilgiausiai – „Šilo“ gimnazijos sekretore, o jos vyras Leonid dirbo vairuotoju, vėliau UAB „Žybartuva“, dabar jiedu padeda vaikams auginti anūkus. Apie vestuvių dieną jubiliatai pasakoja, kad tądien ir lijo, ir snigo, tačiau viską puikiausiai prisimena, kaip važiavo į Šalčininkų civilinės metrikacijos skyrių, fotoateljė, kaip grįžo namo ir šventė vestuves, liudininkus, svečius, muzikantus. Į vestuves iš Vologdos buvo atvažiavusi ir pono Leonido mama su krikštamote.