Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su Baltosios Vokės miestelyje gyvuojančia nuolatine sporto veikla…

MEILĖS SPORTUI IŠTAKOS

Baltosios Vokės miestelis pradėjo formuotis apie 1950-1952 m. – prie Žagarinės kaimo pastačius durpių įmonę, kuri tuo metu buvo viena didžiausių torfo kasyklų Lietuvoje. Aktyvaus jaunimo miestelyje buvo daug, todėl durpių įmonės administracija ir profsąjungos komitetas rūpinosi ne tik dirbančiųjų, bet ir jaunimo (vaikų) užimtumu bei švietimu. 1955 metais Baltojoje Vokėje pastatyta pirmoji mokykla, kurioje buvo mokoma lietuvių ir rusų kalbomis.  Pradžioje mokykla savo stadiono neturėjo, nebuvo ir sporto salės.  Direktoriaujant I. M. Kučinai, buvo rimtai susirūpinta dėl fizinio auklėjimo pamokų kokybės. Ji nutarė išskirsti dalį pušyno, esančio prie mokyklos, ir įrengti stadioną. Mokykla įrengė bėgimo takus, krepšinio ir tinklinio aikšteles. Nuo to meto miestelio jauni žmonės ir kiti gyventojai pradėjo puoselėti savo meilę ir atsidavimą sportui.

Šioje vietoje iki dabar dalinai vyksta sporto šventė, futbolo turnyras ir kiti sporto užsiėmimai bei renginiai.

ISTORINĖ APŽVALGA

Baltosios Vokės miestelio sportinis gyvenimas visada buvo aktyvus. 1970-1980 metais miestelio futbolo komanda kasmet dalyvaudavo rajoninėse ir respublikinėse varžybose ir pasekdavo gan aukštų rezultatų.

Baltosios Vokės bendruomenė kasmet dalyvauja turistiniuose, bei šeimų sąskrydžiuose nuo 1988 m. Organizatorius – Baltosios Vokės seniūnijos seniūnas Genadijus Baranovič (tuo metu buvęs Baltosios Vokės kultūros namų direktoriumi). Išvykdama į sąskrydį, komanda turi būti pasiruošusi įvairiems netikėtumams, nes sąskrydyje reikia ne tik fizinio pasirengimo ir stiprybės, bet ir gerai orientuotis nežinomoje vietovėje, žinoti ir suprasti miško gyvenimą, o taip pat turėti žinių apie kultūrinius įvykius. Pirmasis sąskrydis vyko Vitebske.

1988 m. vyko pirmasis Tradicinis lengvosios atletikos bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė. Tradicinis Baltosios Vokės bėgimas yra labai populiarus ne tik Šalčininkų rajone, bet ir visoje Lietuvoje. Dešimties kilometrų distancijoje geriausias pasiektas tarp vyrų rezultatas Pavelo Fedorenko (27,52 minutės), tarp moterų Nijolės Balčienės (34,05 minutės).

Sporto klubas „Jaunystė“   

1999 metais, siekiant įtraukti kuo daugiau jaunimo į sportinę veiklą, Baltojoje Vokėje buvo įkurtas sporto klubas „Jaunystė“. Šis klubas įsipareigojo išsaugoti ir tęsti senas miestelio sportines tradicijas.

Klubo „Jaunystė“ nariai dalyvavo lengvosios atletikos sąskrydyje. Sportininkai nešė olimpinę ugnį trasoje Šalčininkai-Kaunas-Ariogala.

„Jaunystė“- pirmasis sporto klubas, kuris atrado ir sėkmingai plėtoja rajone ir visoje Lietuvoje naują sporto šaką „ringo“.

Tai sporto šaka, kuri reikalauja ne tik fizinio pasirengimo, bet ir logiško mąstymo. Nuo 2000 metų sporto klubas „Jaunystė“ pirmasis Lietuvoje pradėjo rengti atvirus ringo čempionatus. Sporto klubo iniciatyva Šalčininkų rajone buvo įkurta Lietuvos ringo federacija, o jos prezidentu tapo Mykolas Sienkievič, generaliniu sekretoriumi ir vyr. treneriu Genadij Baranovič. Nuo 2002 metų Baltojoje Vokėje kasmet organizuojamas atviras Lietuvos ringo čempionatas. Sporto klubo „Jaunystė“ nariai atstovauja Lietuvą įvairiose ringo varžybose. Nors ringo Lietuvoje yra nauja sporto šaka, tačiau sportininkai tarptautinėse varžybose (Pasaulio lenkų žaidynėse, Tarptautinėje vaikų ir jaunimo parafiadoje Lenkijoje, Ščiževskio tarptautiniame turnyre, Europos čempionate, varžybose dėl Tarptautinės Federacijos FICER taurės) gynė Lietuvos vardą su pasididžiavimu. 2003 metais Europos čempionate (jaunimui iki 20 metų) Lietuvos komanda užėmė pirmąją vietą.

2004 metais sporto klubo „Jaunystė“ iniciatyva buvo suburtos dvi komandos, norinčios žaisti futbolą – berniukų iki 14 metų ir vaikinų iki 20 metų. Komandos buvo ne tik miestelio pasididžiavimu, bet ir vienos stipriausių rajone. Komandų žaidėjai rėmėjų dėka įgijo sportinę aprangą. Miestelyje oficialiai buvo suorganizuotas turnyras Baltosios Vokės seniūnijos taurei laimėti.

SPORTAS DABAR

Baltosios Vokės sporto šventė – tradicija tapęs renginys. Dalyviams yra suteikiamos galimybės dalyvauti tiek komandinėse, tiek individualiuose rungtyse – estafetėse, individualus 10 km bėgimas, ringo, krepšinio, tinklinio ir kitų sporto šakų turnyrai, rankų lenkimo ir kitos rungtys bei daug skirtingų pramogų tiek vaikams, tiek suaugusiems.

Sporto šventė (bėgimas Baltoji Vokė-Rūdninkai-Baltoji Vokė) Baltojoje Vokėje atšventė jau 30-ąją sukaktį.

XXX jubiliejinis tradicinis tarptautinis bėgimas „Baltoji Vokė – Rūdninkai – Baltoji Vokė“ sukvietė tikriausiai rekordinį dalyvių skaičių – prie starto linijos stojo 152 sportininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos.

Jubiliejiniame sporto renginyje nepritrūko pramoginės dalies. Šventėje koncertavo iš Lenkijos Stare Miasto atvykusio dainų ir šokių ansamblis „Šypsena“ ir pučiamųjų orkestras, o taip pat šokių kolektyvas „Smile“ iš Šalčininkų ir grupė „Black Guitars“ iš Eišiškių.

Kūno kultūros draugijos „Sokol“ būrelis

2013 m. vasario 13 d. Baltojoje Vokėje buvo suburtas Kūno kultūros draugijos „Sokol“ būrelis.

Apie KKD „Sokol“ veiklos atsiradimą:

Kūno kultūros draugija „Sokol“ įsteigta 1897 metais Lvovo mieste (dabartinė Ukraina). Tai patriotinė organizacija, kurios tikslas buvo kovoti už tautinį sąmoningumą, o taip pat propaguoti sportą bei sveiką gyvenimo būdą. Laikui bėgant „Sokol“ būreliai susibūrė visuose buvusios Abiejų tautų respublikos regionuose, tame tarpe Vilniuje būrelis susiformavo 1905 m. 1939-1989 m. KKD „Sokol“ veikla Lietuvoje buvo uždrausta, kol 1991 m. dėka išrinkto „Sokol“ komiteto nebuvo vėl įsteigta. Draugija vėl susiformavo dėka šių žmonių, tai Mykolas Senkevič – pirmininkas, Andžej Bogucki, Jonas Balcevič, Mykolas Kozlovski, Violeta Naryvska.

Dabartinis Lietuvos draugijos prezidentas – Genadijus Baranovič. KKD „Sokol“ narėmis yra krepšinio, tinklinio, rankinio, stalo teniso ir kitos komandos. „Sokol“ komandos aktyviai dalyvauja sporto turnyruose ir žadinėse ne tik Lietuvoje, bet ir atstovauja Lietuvos vardą užsienyje. Apart to, kad KKD „Sokol“ aktyviai užsiima sportine veikla, draugijos nariai vykdo patriotinę ir kultūrinę veiklą tarp lenkų kilmės jaunimo.

Pagrindinė KKD „Sokol“ veikla Lietuvoje vykdoma Šalčininkų rajone.

„Sokol“ būrelio Baltojoje Vokėje veiklos: 

Tarptautinė parafiada Lenkijoje

Jaunimas kasmet dalyvauja Tarptautinėje parafiadoje Lenkijoje. Lenkijoje nuo 1988 m. vyksta tarptautinės parapijinės žaidynės. Šalčininkų rajono jaunimas, tarp jų – Baltosios Vokės „Sokol“ būrelio jaunimas, kasmet aktyviai dalyvauja parapijinėse žaidynėse. Jaunimas atstovauja Šalčininkų rajoną ir visą šalį įvairių sporto šakų rungtynėse. Jaunimui taip pat organizuojami integraciniai vakarėliai, konkursai bei pažintinės ekskursijos. Dažniausiai jaunimas Lenkijoje laiką leidžia 3 savaites – 2 savaitės aktyvaus poilsio (kalnuose, prie jūros) ir 1 savaitė Varšuvoje, kur savo gebėjimus jaunimas rodo sporto varžybose, meno, dainavimo ir žinių konkursuose.

Baltosios Vokės jaunimas kasmet laimi nemažai prizinių vietų.

Tarptautinis ringo turnyras Baltarusijos Respublikoje, Minske

Kasmet Baltarusijos Respublikoje, Minske vyksta Tarptautinis ringo turnyras. Turnyre dalyvauja atstovai iš Lietuvos, Lenkijos, Rusijos, Kazachstano, Vokietijos, Kenijos, Baltarusijos ir kitų šalių.

Ringo varžybos vyksta įvairiose amžiaus kategorijose ir disciplinose. Baltosios Vokės jaunimas, kasmet laimi prizines vietas šiame turnyre.

Pasaulinės vasaros Polonijinės žaidynės

Pasaulinės vasaros Polonijinės žaidynės – sporto renginys organizuojamas nuo 1934 m. kas du metus skirtinguose Lenkijos miestuose. Sporto varžybose varžosi lenkai gyvenantys už Lenkijos ribų. Pagrindinis šio renginio tikslas – lenkų bendruomenių integravimas, ypač jaunimo integracija bei stiprinimas tarpvalstybinių kontaktų. Kiekvienais metais žaidynėse dalyvauja apie 1000-1500 žaidėjų iš keliasdešimties Europos šalių.

Galime pasidžiaugti, kad šiose varžybose Baltosios Vokės „Sokol“ jaunimas taip pat puikiai parodo savo gebėjimus ir laimi aukščiausias vietas.

Tarptautinės „Włodzimierza Strzyżewskiego“ ringo žaidynės

Kasmet Varšuvoje vyksta Tarptautinės „Włodzimierza Strzyżewskiego“  ringo žaidynės. Žaidynėse dalyvauja sportininkai iš Vokietijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Lietuvos. Lietuvą atstovauja šiuose žaidynėse Kūno kultūros draugijos „Sokol“ Baltoji Vokė sportininkai.

„Sokol“ komanda iš Lietuvos šiuose žaidynėse kasmet pasiekia gerų rezultatų.

Lenkijos olimpinis čempionas susitiko su KKD „Sokol“

Ježi Ribicki (Jerzy Rybicki), Lenkijos boksininkas, 1976 m. olimpinių žaidynių Montrealyje nugalėtojas, Šalčininkuose susitiko su kūno kultūros draugijos „Sokół” nariais.

Susitikime dalyvavo draugijos „Sokół” pirmininkas Genadij Baranovič, vicepirmininkai Valerij Kočan ir Edgar Obločinski, organizacijos nariai ir sporto mėgėjai.

Olimpinis čempionas papasakojo apie sportinę karjerą, dalijosi įspūdžiais iš olimpiadų ir trenerio patirtimi, o taip pat boksavosi su Šalčininkų sportininkais.

„Sokol“ būrelis ne tik dalyvauja, bet ir aktyviai rengia sporto turnyrus Baltojoje Vokėje:

5×5 futbolo turnyras KKD „Sokol“ būrelio taurei laimėti

Po 2013 m., kai miestelyje buvo įsteigtas „Sokol“ būrelis, jaunimas pradėjo aktyviai rengti mini futbolo turnyrą. Turnyre dalyvauja komandos skirtingo amžiaus iš skirtingų Lietuvos vietovių. Turnyras yra rengiamas pavasarį – „sezono atidarymas“ bei rudenį vyksta „sezono uždarymas“. Džiaugiamės, kad yra komandų, kurios tradiciškai dalyvauja kasmet, o taip pat smagu matyti, kad apie mus sužino vis daugiau žmonių ir norinčių dalyvauti nemažėja.

3×3 krepšinio turnyras KKD „Sokol“ būrelio taurei laimėti

Būrelis kasmet organizuoja ir 3×3 krepšinio turnyrą, kuris taip pat yra populiarus. Kasmetiniame krepšinio turnyre dalyvauja daug komandų iš skirtingų Lietuvos miestų ir miestelių.

∼

2019 m. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos švietimo ir sporto skyrius kartu su kūno kultūros draugija „SOKOL“ organizavo eilę renginių skirtų Lenkijos konstitucijos ir Polonijos dienai paminėti.

Pirmasis renginis vyko gegužės 3 d. – moksleivių sporto festivalis, kuriame dalyvavo 12 mokyklų (gimnazijos ir pagrindinės mokyklos) iš viso Šalčininkų rajono. Šventė buvo pradėta estafetiniu bėgimu, kiekvieną komandą sudarė 4 berniukai ir 4 mergaitės, berniukai bėgo 1 km. distanciją, o mergaitės 0.5 km.

Dalyviai taip pat rungėsi žaisdami ringo, tarpusavyje varžėsi 8 komandos, kurias sudarė 2 berniukai ir 2 mergaitės. Dalyviai rungtyniavo vienas prieš vieną ir komandomis.

Ringo rungtynėse pirmąją vietą užėmė Baltosios Vokės „Elizos Ožeškovos“ gimnazijos moksleiviai, antrąją vietą užėmė Baltosios Vokės „Šilo“ gimnazijos atstovai.

Moksleivių sporto festivalio dalyviai taip pat turėjo galimybę išbandyti savo jėgas rankų lenkime.

∼

KKD „Sokol“ būrelio nariai taip pat puoselėja savo tradicijas ir vykdo patriotinę veiklą. Kiekvienais metais „Sokol“ nariai tvarko Rūdninkų girioje esančius sukilėlių kapus, važiuoja sutvarkyti Senųjų Macelių kapines. Baltosios Vokės būrelio nariai kartu su kitais KKD „Sokol“ būreliais kasmet Lenkijos nepriklausomybės dieną važiuoja paminėti prie generolo Pilsudskio kapo Rasų kapinėse, taip pat jaunimas kasmet dalyvauja gegužės 3-osios Konstitucijos dienos minėjime. Šalia lenkų tradicijų būrelio nariai puoselėja ir lietuvių tradicijas bei Lietuvos nacionalines šventes.

Baltosios Vokės gyventojams yra suteikiamos galimybės sportuoti, bei palaikyti savo fizinę formą:

Baltojoje Vokėje įkurta daugiafunkcinė aikštelė:

2013 m. projekto „LEADER“ lėšomis Baltosios Vokės mokyklos stadione atidaryta daugiafunkcinė sporto aikštelė. Aikštelė sudarė galimybes jaunimui plėtoti savo sportinę veiklą – joje vykdomi įvairūs užsiėmimai, futbolo ir kitos treniruotės, rengiami turnyrai.

Taip pat Universali sporto aikštelė:

2019 m. gegužės mėn. 5 d. buvo oficialiai atidaryta universali sporto aikštelė.  Aikštelės atidarymo proga kūno kultūros draugija „Sokol“ organizavo VI tradicinį 3×3 krepšinio turnyrą. Šioje aikštelėje vyksta ringo, krepšinio ir kitos treniruotės.

Baltosios Vokės parko zonoje yra įrengti lauko treniruokliai.

Baltosios Vokės bendruomenės centras organizavo šiaurietiško ėjimo mokymus

Šių metų liepos mėn. Baltosios Vokės mokyklos stadione vyko du šiaurietiško ėjimo užsiėmimai. Bendruomenės nariai visi kartu žingsniavo miško takeliu. Dalyviai susipažino su pagrindiniais šiaurietiško ėjimo elementais, teorija bei praktika, jo nauda kūnui ir sielai. Norime,  kad mūsų bendruomenės nariai neužmirštų išmoktų šiaurietiško ėjimo įgūdžių bei toliau panaudotų juos praktiškai.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3310390539019059&id=836207166437421&notif_id=1597651150679049&notif_t=page_post_reaction&ref=notif

VII tradicinis 3×3 krepšinio turnyras Baltojoje Vokėje!

Rugpjūčio 8d.vyko VII tradicinis 3×3 krepšinio turnyras, kurį organizavo kūno kultūros draugija „SOKOL“ .

Turnyre dalyvavo 10 komandų iš skirtingų miestų.

Trečiąją vietą užėmė komanda ,,Pagiriai”, antrąją vietą užėmė komanda ,,Baltoji Vokė”, pirmąją vietą užėmė ir Baltosios Vokės TG „SOKOL“ taurę laimėjo komanda „Trakai“ .

Taip pat buvo apdovanoti geriausi ir aktyviausi turnyro žaidėjai:

Rezultatyviausias turnyro žaidėjas – Valdemar Lodziato (,,Baltoji Vokė”)

Naudingiausiais turnyro žaidėjas – Kęstutis Bogdanavičius (Trakai)

Tritaškio konkurso nugalėtojas – Lukas Buitkus (,,Pagiriai”)

Apdovanojimus finansavo Šalčininkų rajono savivaldybė ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje.

Organizatoriai – kūno kultūros draugija „SOKOL“ Baltoji Vokė.

Sporto draugija „SOKOL“ dėkoja visiems už dalyvavimą.

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su kaimų esančių Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje istorija…

Baltosios Vokės seniūnija yra Šalčininkų rajono šiaurės vakaruose. Įsikūrusi Rūdninkų girios pakraštyje ir ribojasi su Trakų, Vilniaus, Varėnos rajonais. Didžiausia gyvenvietė – Baltosios Vokės miestas.

Po nepriklausomybės atkūrimo iki 2000 metų Baltoji Vokė turėjo miesto seniūnijos statusą. 2000 metais prie seniūnijos buvo prijungti 5 kaimai – Rudnia, Giria, Ilgalaukis, Žagarinė, Senieji Maceliai.

2017 metais Baltosios Vokės seniūnija vėl plečia savo teritoriją, prijungiami Rūdninkų, Vakariškių, Plytinės, Salų kaimai ir Ravelių viensėdis. Kviečiame susipažinti su informacija apie Baltosios Vokės gyvenvietes.

Rudnia

Rudnios kaimas įsikūręs 3,5 km į rytus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Papio ežero.

Kaimo pavadinimo kilmė siejama su žmonių veikla.

Prie Papio ežero archeologai aptiko keturias akmens amžiaus stovyklavietes ir žalvario amžiaus gyvenvietę. Vėliau žmonės įsikūrė  žvyringose pakilumose, atsiradusiose tirpstant ledynams. Šiose apylinkėse viduramžyje kasama buvo balų rūda. Rudnia, rudnė  15–19 am. Lietuvoje buvo vadinamos geležies ir lydymo ir geležies dirbinių kalimo įmonės. Kaime,  išlikusiame iki mūsų dienų, senovėje įsikūrė  balų geležies lydytojai.  Todėl šis kaimas  ir pavadintas Rudnia.

Šiandien Rudnia – tai autentiškas kaimelis vaizdingoje vietovėje, apsuptas miškų, kuriuose malonu pasivaikščioti. Per kaimą teka Okvos upelis.

Kaime įkurta seniūnaitija, seniūnaitės funkcijas vykdo Irena Tarasevič.

Žagarinė

1994-1995 m. atliekant archeologinius tyrinėjimus Žagarinėje aptikta akmens amžiaus radimviečių. Pats kaimas  įsikūrė po baudžiavos panaikinimo. Išsidėstęs prie kelio į Vilniaus – Eišiškių plentą. Per kaimą teka Merkys ir eina Papio kanalas, jungiantis Merkį su Papio ežeru. Iš šiaurės kaimas jungiasi su Baltosios Vokės miestu, iš pietų – Šakų pelkė. Žagarinę supa Rūdninkų giria.  Kaimas priklauso Rūdninkų parapijai.

Seniūnaitės funkcijas jau daug metų vykdo Ana Sarelo.

Senieji Maceliai

Kaimas 4 km į vakarus nuo Baltosios Vokės, 2 km nuo Merkio prie Jašiūnų – Pirčiupio kelio. Istoriniuose šaltiniuose kaimas minimas 1641 metais.

Senųjų Macelių kaimą supa Rūdninkų giria. Girioje buvo keliasdešimt pilkapių, aplinkui apkastų grioviu. 1933 m. Vilniaus universiteto archeologijos muziejaus darbuotojai ištyrė 23 pilkapius. Keliuose pilkapiuose buvo degintiniai IX-XII a. žirgų kapai. Juose rasta geležinių balno kilpų, žaslų, sagčių. Radiniai laikomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje. 2001 ir 2002 m. vėl buvo vykdyti Senųjų Macelių pilkapyno archeologiniai tyrimai.

Per 1831 ir 1863 m. sukilimus Rūdninkų girioje veikė stiprūs sukilėlių būriai. Ypač dideliu kovingumu pasižymėjo L. Narbuto, Visloucho, Lubičo vadovaujami būriai. Ties Rūdninkų giria įvyko keletas susirėmimų su caro kariuomene. Sukilėlių rinktinę sudarė 600 šaulių, 50 raitelių ir dalgininkų būrys. 1863 m. gegužės 19 d. šią rinktinę puolė trys rusų pėstininkų kuopos ir 100 kazokų, bet nesėkmingai.

Spalio 19 d. girioje rusai apsupo silpnėjusį G. Čechavičiaus 40 vyrų būrį. Sukilėliai labai narsiai gynėsi ir prasimušė pro juos apsupusio priešo grandines. Mūšiuose dalyvavo ir Vilniaus universiteto studentų dalinys. Sukilėliams malšinti rusų vyriausybė buvo atsiuntusi daug kariuomenės, kuri apsistojo prie Senųjų Macelių kaimo. Nuo čia rusai iškirto 7 km miško juostą, kad galėtų įvežti patrankas.

Tarpukario laikotarpiu netoli Senųjų Macelių girioje buvo įrengta tuometinių aukštų valstybės pareigūnų reprezentacinių medžioklių sodyba – Sendkovas. Į Sendkovą taip pat atvykdavo 1926-1939 m. buvęs Lenkijos prezidentas Ignacas Moscickis (Ignacy Mościcki).

Antrojo pasaulinio karo metu 1943 m. prie Senųjų Macelių aukštumoje tarp pelkių dislokavosi didžiausia Rūdninkų girioje sovietų partizanų bazė. Už 0,5 km, perėję Špigulės upelį, rasime kairėn atsišakojantį asfaltuotą keliuką į buvusį sovietmečiu partizaninės šlovės muziejų.

Prie kaimo yra 1863 m. sukilimo dalyvių kapai. Kautynėse žuvę sukilėliai palaidoti Senųjų Macelių kapinėse.

Rūdninkai

Rūdninkai  ̶   gyvenvietė įsikūrusį Rūdninkų girios srityje 3 kilometrus į rytus nuo Baltosios Vokės, dešiniajame Merkio krante. Į Vilnių nuo Rūdninkų – 28 km, į Trakus – 24 km. Pietuose plyti Rūdninkų giria, pietvakariuose įsteigtas Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis. Kaimas padalintas į dvi seniūnaitijas. Iki 2017 m. Rūdninkų kaimas buvo Jašiūnų seniūnijos sudėtyje. Nuo 2017 m. rugpjūčio mėn. Rūdninkai priskirti Baltosios Vokės seniūnijai.

Dabartiniu metu Rūdninkuose yra Švč. Trejybės bažnyčia, pramogų salė, kaimo bendruomenės centras, 2 parduotuvės. Netoli kaimo dislokuotas II kariuomenės pulko mokymo centras. Rūdninkuose yra veikiančios kapinės.

Rūdninkuose gimė Pranciškus Dalevskis (1825 – 1904),rezistentas, 1863 m. sukilimo dalyvis. Čia gyveno ir dirbo rašytojas, dailininkas, gamtininkas, keliautojas Vlodzimež Korsak (Włodzimierz Korsak) (1886 – 1973).

Pačios Rūdninkų vietovės, kaip ir girios vardas kilęs nuo apylinkėje randamos rūdos, esančios pelkėtose vietose bei žemesnėse girios dalyse. XV a. antroje pusėje Rūdninkuose buvo pastatyta balų geležies rūdos lydymo krosnis ir kalvė, kuriose iš vietinės geležies rūdos buvo kalami žemės ūkio įrankiai. Rūdninkų girioje yra ir daugiau panašios kilmės vietovardžių, pvz., Rudnios kaimas.

Rūdninkai – sena istorinė vietovė, nors aiškiai regimų praeities paminklų iki mūsų dienų išliko nedaug. Vietovę ypač buvo pamėgęs Didysis Lietuvos kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis. Jis ten dažnai medžiodavęs ir net medžioklės sodybą buvo įkūręs. 1511 m. Žygimantas Senasis pastatė parapijos bažnyčią, o kuklios medžioklinės sodybos vietoje įsteigė tris ištaigingus rūmus.  Vienuose jų buvo laikomi Barboros Radvilaitės, karaliaus Žygimanto Augusto žmonos, palaikai, 1551 m. pervežant juos iš Krokuvos į Vilnių, kol Vilniaus katedroje buvo įrengta palaikams vieta. Kitame dvare ilgesnį laiką gyveno garsioji karalienė Bona Sforza. Tais laikais per Rūdninkus ėjo svarbiausias vieškelis, jungęs dvi sostines – Vilnių ir Krokuvą.

Žygimantų laikais Rūdninkų miestelio ir girios reikšmė tiek išaugo, kad Vilniaus miesto vartai, esantieji prie Rūdninkų kelio, buvo pavadinti šios vietovės vardu. 1636 m. valdovo Vladislavo IV įsaku buvo pradėtas didžiulis Lietuvos miškų pertvarkymas, vadinamoji girių ordinacija. Rūdninkų giria buvo suskirstyta į girininkijas, rajonus, barus. 1655 m. Rūdninkus sudegino įsiveržusi rusų kariuomenė. Liepsnos sunaikino ir bažnyčią, ir ištaigingus medžioklės dvaro rūmus bei kitus pastatus. Po to ilgą laiką Rūdninkai buvo tik kaimas su keliomis smuklėmis.

Rūdninkų giria tapo įvairių istorinių įvykių liudininke. 1863 m. sukilimo dalyviai čia kovėsi su caro kariuomene.

Tarpukario metais į Rūdninkų girios girininkiją atvažiuodavo medžioti Lenkijos Prezidentas Ignacy Moscicki (1926- 1939).

Antrojo pasaulinio karo metais Rūdninkų girioje buvo įsikūrę Armijos Krajovos būriai, taip pat bolševikų partizanai.

Medinė Rūdninkų bažnyčia buvo atstatyta 1790 m. Smolensko pavaivadienės Elenos Dambrauskienes. Ji tapo Švč. Trejybės parapijos bažnyčia. Bažnyčia yra stačiakampio plano, su prieangiu, bokšteliu. Bažnyčioje yra daug kultūros paminklų. Tai paveikslai, XIX a. sukurtas įspūdingas altorius su keturiomis skulptūromis, ornamentuoti geležiniai kryžiai, kiti liaudies meistrų darbai.

Šventoriuje stovi medinė varpinė.

1863 m. sukilimo įvykiui atminti girioje pastatyti keli paminklai. Vienas jų pastatytas 1975 m. Rūdninkų kaimo šiauriniame pakraštyje, Merkio dešiniajame krante, prie kapinių. Taip pat sukilėlių ir caro kariuomenės mūšio vietoje pastatytas paminklas  caro kariuomenės poručikui Vsevolodui  Arbuzovui, o netoli jo medinė skulptūra sukilėliams. Žuvusiems girioje Armijos Krajovos kariams įrengtas monumentas, kurio užrašas skelbia, kad šioje vietovėje ilsisi 25 Armijos Krajovos kariai, žuvę 1945 m. sausio 6-7 d. nelygioje kovoje su NKVD pajėgomis.

Rūdninkų girioje galima išvysti ir senos girininkijos liekanas. Ji pastatyta tarpukario laikotarpiu gamtininko, rašytojo, fotografo Vlodzimežo Korsako, dirbusio Valstybinių miškų direkcijoje medžiotoju.

Apie 10 metų praleidęs girioje, Vlodzimež Korsak parašė 13 knygų, tarp jų „Puszcza Rudnicka“ („Rūdninkų giria“), kuri buvo išleista tarpukario metais.

Rūdninkuose veikia Šalčininkų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Rūdninkų kaimo padalinys, kuris buvo įsteigtas 1975 metais. Bibliotekos fonde yra daugiau kaip 6 tūkst. fiz. vnt., iš kurių 26 – kraštotyros leidiniai.

Kaime įkurtos dvi seniūnaitijos, seniūnaičių funkcijas vykdo: Irina Balkevič ir Ivona Sotnikova.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3290072497717530&id=836207166437421&notif_id=1597043560189812&notif_t=page_post_reaction&ref=notif

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti  su organizacijomis veikiančiomis Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje.

• UAB „Rotaprintas“

UAB „Rotaprintas“ pradėjo savo veiklą 1992 m. gruodžio mėn. 9 d. Organizacija pradėjo veikti Vilniuje, Kirtimų g., o 2007 m. persikėlė į Baltąją Vokę, o būtent į Baltąją Vokę todėl, kad vienas iš kompanionų turėjo čia patalpas.

Įmonės pradžia buvo nelengva, jautėsi didelė konkurencija, tačiau vadovas neatrinkinėdamas priimdavo visus užsakymus, tiek mažiausius, tiek sunkiausius, kas padėjo išlikti šioje konkurencingoje rinkoje.

Įmonė užsiima popieriaus pjovimu iš rulonų į skirtingo formato lapus. Konvertuotas popierius pakuojamas ant medinės paletės, supjautą popierių aptraukiant palečių pakavimo plėvele. Rotaprintas jau daugelį metų bendradarbiauja su pastoviais užsakovais, kuo gali didžiuotis. Įmonė neužsiima prekyba, dirba tik paslaugų sektoriuje.

Įmonės direktorius Genadijus didžiuojasi turėdamas išskirtinę popieriaus pjovimo mašiną (tokių Lietuvoje iš viso yra dvi: Baltojoje Vokėje ir Vilniuje). Popieriaus pjaustymo mašiną įmonė įsigijo Honkonge.

Šiuo metu įmonėje dirba 5 asmenys.

Direktoriaus teigimu pradėjus veikti Baltojoje Vokėje buvo sudėtinga priprasti prie to, kad į darbą kasdien tenka važiuoti 35 km., tačiau su laiku jį pradėjo žavėti mietelio ramybė.  Toks atstumas ir užsakovams nesudarė nepatogumų.

• UAB „Žybartuva“

 UAB “ŽYBARTUVA” – granito apdirbimo įmonė įkurta 1994 metais. Būdami Švedijos APSTEN AB grupės nariais ir atstovais, savo klientams gali pasiūlyti pažangiausius akmens apdirbimo sprendimus, aukštą gaminių kokybę už patrauklią kainą.

Pagrindinė įmonės veikla:

•  natūralaus akmens apdirbimas, pjovimas, šlifavimas, tekinimas, atnaujinimas;
•  paminklai, antkapiai, atminimo lentos (projektavimas, gamyba, montavimo  paslaugos);
•  išorės bei vidaus apdailos elementai (laiptai, palangės, stalviršiai, kolonos, vazos,   židinių apdailos detalės ir t.t.);
• statybinių akmens gaminių gamyba ir tiekimas (tvorelės, kelių, šaligatvių bortai, trinkelės, grindys, lubos, fasadų plytelės ir plokštės);
• akmens skulptūros, memorialai, granito dirbiniai;
• granito luitų (blokų) bei akmens plokščių pardavimas;
• prekyba granito, marmuro skalda;
• natūralaus akmens grindinio atnaujinimo darbai (šlifavimas, poliravimas)

Įmonėje dirba kvalifikuoti darbuotojai, turintys ilgametę patirtį akmens apdirbimo srityje. Gamykloje, įsikūrusioje Baltosios Vokės mieste. įrengtos modernios staklės leidžiančios atlikti įvairaus sudėtingumo užsakymus iš granito, marmuro, onikso, smiltainio ar kalkakmens.

Daugiau informacijos apie įmonę UAB „Žybartuva“:  http://zybartuva.lt/

• UAB „Budivnika“

Įmonė įsikūrusi Baltojoje Vokėje prieš 1 m. Šioje įstaigoje dirba 3 asmenys.

Įmonės veikla: Modernių, ekologiškų, A+ ir A++ klasės karkasinių namų statyba.  Šie nameliai yra pilnai įrenti (vandens tiekimas; nuotekų ir elektros sistemos) su pilna apdaila. Įsigijus tokį namelį jame galima iškart gyventi, be jokių pastangų. Pagal kliento poreikius šį modulinį namelį galima įrengti ant ratų arba ant tam tikrų atramų, tokiu atveju šį namelį bus lengva perkelti iš vienos vietos į kitą.

Įmonės direktorius Aleksandr džiaugiasi, turėdamas galimybę dirbti būtent Baltojoje Vokėje, jį žavi mietelio ramybė. Aleksandr pabrėžia, kad Baltoji Vokė yra įsikūrusi strategiškai patogioje vietoje ir ateityje jis norėtų plėsti savo verslą būtent čia.

Daugiau informacijos apie įmonę UAB Budivnika: https://www.avmodule.com/ 

https://www.facebook.com/avmodule

• UAB „Vilniaus betono gaminiai“

Įmonė buvo įsteigta 2007-07-27. Tuo metu pagrindiniai 2 vystytojai Viačeslav Kliain ir Artūr Škil planavo pastatyti betoninių blokelių gamyklą. Projektui įgyvendinti buvo įsigytas 5,68 ha ploto žemės sklypas Šalčininkų rajone, Vakariškių kaime. Sklypas pasirinktas atsižvelgiant į tai, kad teritorijoje yra gamybiniam pastatui pastatyti tinkama sklypo dalis su monolitiniais poliais. Gamybinės patalpos buvo įrengtos ant polių uždengus stogą. Sklype taip pat buvo administracinis pastatas, kuris buvo tinkamas eksploatacijai po numatytos pastato rekonstrukcijos. Gamykloje buvo sumontuota technologinė linija, kurios dėka iš smėlio, žvyro ir cemento yra gaminami HAUS betoniniai blokeliai.

Pagrindinė įmonės veiklos sritis yra HAUS betoninių blokelių gamyba ir prekyba.

Šiai dienai įmonėje dirba 25 darbuotojai. Iš jų 7 darbuotojai yra Šalčininkų raj. gyventojai.

Gamyklos vieta pasižymi geru susisiekimu su magistraliniais šalies keliais A4 (Vilnius – Alytus, Druskininkai) ir A15 (Vilnius – Šalčininkai). Strategiškai parankūs netoliese esantys žvyro karjerai, kadangi žvyras yra pagrindinė sudedamoji gaminamų produktų žaliava.

• UAB „Melisa Laboratorium“

Įmonė pradėjo veikti 1996 m., šiuo metu organizacijoje dirba 23 asmenys. Įmonės specializacija – kosmetikos produktų kūrimas bei gamyba. Melisa Laboratorium pagrindas – šiuolaikiniais įrengimais aprūpinta, kvalifikuota ir patyrusi komanda. Efektyviai dirbdami, nuolat gerina procesų valdymą, darbo organizavimą bei planavimą. Atsižvelgiant į rinkos pokyčius įmonė sparčiai tobulėja, nuolat plečia gaminių asortimentą, kuriant naujus, patrauklius ir kokybiškus produktus. Gamyboje naudojami  patikrinti, kruopščiai atrinkti komponentai, atitinkantys tarptautinius standartus. Ypatingą dėmesį teikia natūralios kilmės žaliavoms. Visi produktai gaminami pagal originalias, įmonėje sukurtas receptūras.

 Įmonės tikslas – visapusis klientų patenkinimas.

Daugiau informacijos apie įmonę UAB Melisa Laboratorium: http://www.melisalaboratorium.lt/

• UAB „Juodasis gandras“

UAB „Juodasis Gandras“ – akvakultūros įmonė, įkurta 1994 m. Įmonės veiklos sritis – žuvininkystė. Mūsų tvenkiniuose auginimi karpiai, karosai, lydekos, ešeriai, amūrai, plačiakakčiai, lynai, eršketai, šamai. Įmonė užsiima ekologinės žuvininkystės veikla, kuri tausoja aplinką ir tiekia ekologišką produkciją. Tvenkiniuose ne tik auginama žuvis, tačiau čia randa prieglobstį laukiniai paukčiai ir gyvūnai. Tvenkiniuose kasmet be kitų retų paukščių vasaroja Europoje saugomos (įrašytos į saugomų paukščių sąrašą EU) gulbės giesmininkės, kurių pasak ornitologų yra didžiausia sankaupa ne tik Lietuvoje, bet ir Pabaltijyje. Mūsų įmonės tvenkiniose jų būna iki 200 vienetų. Taigi tausodami aplinką mes sugyvename su paukšiais ir gyvūnais bei prisidedame prie gamtos saugojimo. Gamta mūsų turtas, kurį paliksim savo vaikams. Visi privalome ja rūpintis.

UAB „Juodasis gandras“ įmonėje per visą jos gyvavimo laikotarpį dirbo nemaža dalis seniūnijos gyventojų, kuriems norime padėkoti už jų bendrą indėlį į bendrovės veiklą. Linkime visiems stiprybės ir sveikatos.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad mūsų tvenkiniai –  ne tik skirti pramoniniam žuvies auginimui, bet ir pramoginei žūklei. Maloniai laukiame ne tik žvejų mėgėjų, bet ir poilsio gamtoje gerbėjų. Pas mus galite smagiai praleisti laiką nuostabioje gamtoje, pamatyti retų paukščių.

• UAB „Dudzinskio transporto kompanija“

Pagrindinės įmonės veiklos sritys:

• Statybinės technikos nuoma;
• Krovinių gabenimas autotransportu Lietuvoje

• Mg Logistics

Autotransporto įmonė.

Apart Uždarųjų akcinių bendrovių Baltosios Vokės seniūnijoje įsirengusios yra įsikūrusios mažosios įmonės sukuria seniūnijos gyventojams patogų ir komfortišką gyvenimą – čia galima rasti įvairių maisto ir buityje reikalingų prekių, parduodamos ir statybos bei sodininkystės medžiagos, vaistinė teikia medicinos priemones. Grožio salonas ir kirpykla teikia įvairaus pobūdžio grožio paslaugas. Įmonės, tuo tarpu, sėkmingai plečia savo veiklą.

Individualios įmonės veikiančios Baltosios Vokės seniūnijos teritorijoje:

• T. Rulevičienės įmonė
  
• M. Bogdevič įmonė
• I. Milgevič įmonė
• I. Žomoida įmonė
• Coliukės mažoji bendrija
• „Flor decor“ https://www.facebook.com/Flor-Decor-106338820949999 ;

• M. Stankevič įmonė;
• Grožios salonas „Felicija“ https://www.facebook.com/FeliCija-gro%C5%BEio-salonas-979569695386656/ ;

• J. Daukševič medžio apdirbimo įmonė;
• I. Semenovič įmonė;
• Picerija https://www.facebook.com/kebabinepicerija.baltojivoke ;

Taip pat seniūnijos teritorijoje veikia:

• 2 Koops parduotuvės (viena Baltojoje Vokėje, antra Rūdninkų k.)
  
• Camelia vaistinė

Prašome Baltosios Vokės seniūnijos  Facebook paskyroje aktyviai  balsuoti  už jums labiausiai patikusią sodybą.

Balsavimas vyks iki 2020 m. rugpjūčio 7 d. 24:00 val.

Komisijos ir Facebook paskyroje gauti balsai bus sumuojami ir išrinkti nugalėtojai. Seniūnijos visuotinio susirinkimo metu bus paskelbti konkurso „Gražiausia sodyba 2020“ nominacijų nugalėtojai.

SALĖS ISTORIJA

Pirma kultūros įstaiga Rūdninkų kaime buvo įsteigta 1953 metais. Iš pradžių pastatytame kaimo centro pastate įsikūrė biblioteka ir skaitykla. 1956 metais įstaiga išplėtė savo kultūrinę veiklą, skatindama krašto kultūros ugdymą ir puoselėjimą, daug dėmesio skirdama švietėjiškai, edukacinei, pramoginei, meno megėjų veiklai, sporto ir rekreacinės veiklos sklaidai. 1965 metais kultūros centras gavo kultūros namų statusą, o 1990 metais pavadintas pramogų sale.

2014 metais buvo įvykdytas projektas „Rūdninkų laisvalaikio salės kapitalinis remontas“. Realizuojant projektą atliktas pastato stogo ir fasado remontas, pakeistos grindys, atnaujintos sienos, įrengta kanalizacija ir šildymo sistema, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeistos durys.

LAISVALAIKIO SALĖ ŠIANDIEN

Rūdninkų laisvalaikio salė – tai Šalčininkų kultūros centro filialas. Įstaigos veikla yra daugiafunkcinė. Įstaiga teikia kultūrinį aptarnavimą Rūdninkų ir aplinkinių kaimų gyventojams. Rūdninkų gyventojai gali didžiuotis nuostabia laisvalaikio sale. Šalčininkų kultūros centro administracijos ir Šalčininkų rajono savivaldybės iniciatyva leido sukurti iš nykstančio pastato didingą objektą.

Šiuo metu Rūdninkų laisvalaikio salės veikloje daug dėmesio yra skiriama Rūdninkų kaimo istorijos garsinimui. Čia veikia ilgalaikės parodos, teikiančios informaciją kaimo lankytojams ir norintiems sužinoti apie kaimo istoriją.

Tradicinės šventės ir renginiai:

• Senelių šventė;
• Šv. Valentino diena;
• Velykinės pramogos;
• Šeimos šventė;
• Spanguolės šventė;
• Šv. Andriejaus vakaronė;
• Naujametiniai žaidimai vaikams;
• Kalėdiniai susitikimai.

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=3249991731725

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti ir su Baltosios Vokės pramogų centro istorija ir veikla…

ISTORIJA

Baltosios Vokės seniūnijoje 1957 m. buvo pastatyti kultūros namai, kurie po renovacijos, vykusios 2011 metais, įgavo Baltosios Vokės pramogų centro vardą.

Meninė ir kitos veiklos kultūros namuose, vėliau tapusiuose pramogų centru, buvo vykdomos nuo pat pastato pastatymo –  čia susibūrė dūdų orkestras, miestelio gyventojų choras, etnografinis ansamblis, šokių būreliai, muzikinės grupės, buvo organizuojami kino bei šokių vakarai, švenčiamos nacionalinės šventės. Kai kurios šventės tapo tradicija ir išliko iki šių laikų.

VEIKLA

Aktyvaus jaunimo miestelyje niekada netrūko. 2007 m. miestelio ir apylinkių jauni žmonės subūrė grupę „Mega Junior“, kuri tuo metu buvo viena aktyviausių Šalčininkų rajono grupių.

Taip pat po renovacijos ilgą laiką pramogų centre veikė šiuolaikinių šokių grupė „Mega Dance“.

2015 m. jaunimo iniciatyva ir Šalčininkų rajono pagalba Baltosios Vokės pramogų centre įsikūrė Baltosios Vokės Atvira jaunimo erdvė, kuri savo veiklą sėkmingai tęsia iki dabar.

Čia jaunimas gali atvykti kasdien. Jaunimo ir pramogų centro darbuotojų iniciatyva Erdvėje rengiami savaitiniai užsiėmimai, diskusiniai renginiai, kino vakarai ir kiti kūrybiniai užsiėmimai jaunimui.

Rengiamų  projektų pagalba Atvira jaunimo erdvė vis atsinaujina, įsigyjamas naujas inventorius ir pan.

Baltosios Vokės pramogų centre savo kūrybine veikla užsiima folkloro ansamblis „Lałymka“. Ansamblis susiformavo 2016 metais. Šiuo metu ansambliui vadovauja prof. Gustav Juzala. Ansambliečiai dainuoja lietuvių, lenkų folklorą. Kolektyvą sudaro 14 narių, daugelis jų yra artimos arba tolimos giminės, todėl vyrauja šeimyninė atmosfera. 2018 m. folkloro ansamblis „Lałymka“ dalyvo „Dainų švetėje“, 2019 m. tarptautinėje etnomuzikologinėje konferencijoje „NordTrad 2019“. Ansamblis savo programą jau yra pristatęs  skirtinguose Lenkijos miestuose ir iki šiol dalyvauja įvairiose rajono ir respublikinėse šventėse ir kituose renginiuose.

Baltosios Vokės pramogų centre šiuo metu yra vykdomos įvairios veiklos, tai:

• Nacionalinių švenčių minėjimas;
• Rengiami įvairūs tradiciniai renginiai – užgavėnių kaukių gaminimas, Užgavėnių vakaronė, vėlykinių margučių dažymo dirbtuvė, šv. Andriejaus vakaronė, naujametiniai renginiai (šventė vaikams ir Naujametinis žyburėlis), o taip pat Naujųjų metų naktis;
• Pramogų centras kiekvienais metais rengia akciją „Nusišypsok jaunystei“;
• Tradiciniu renginiu tapo „Motyvacinis vakaras“;
• Rengiami įvairūs renginiai skirti skatinti miestelio bendruomeniškumą, tokie kaip „Žiemos diena“, „Šeimadienis“;
• Pramogų centre rengiamos įvaraus pobūdžio parodos;
• Vykdomi kiti užsiėmimai ir neformalūs renginiai, koncertai.

Galima teigti, kad vienas svarbiausių pramogų centro veiklos tikslų – iššsaugoti ir puoselėti liaudies kultūros tradicijas, kultūros paveldą. Taip pat kitas svarbus siekis – suaktyvinti jaunimą, plėsti jo pasaulėžiūrą; plėtoti bendruomeniškumą.

MUZIEJUS

1998 m. kultūros namuose buvo atidarytas kraštotyros muziejus.

Muziejus turi 3 skirtingos paskirties patalpas:

• Pirmoji salė skirta kūrybinėms dirbtuvėms;
• Antroji salė – miestelio istorijos ekspozicija;
• Trečioji salė – buitis.

Kraštotyros muziejus siekia įgyventinti toliau išvardintus tikslus:

• Atgaivinti senovines tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms;
• Kaupti, pildyti ir saugoti savo krašto kultūros ir istorijos paveldą;
• Ugdyti kūrybiškuma, pasitikėjimą savimi, savarankiškumą.

Muziejuje taip pat vykdomi užsiėmimai. Užsiėmimų veiklos svarbiausias uždavinys – siekti, kad muziejaus vertybės taptų gyva kultūros, istorinės atminties ir tautinio ugdymo dalimi.

Baltosios Vokės kraštotyros muziejaus edukaciniai užsiėmimai:

• Pažintinė pamoka „Miestelio istorija“;
• Edukacinė programa „Duonos kelias“;
• Edukacinė programa „Lino kelias“;
• Edukacinė programa „Senų daiktų paslaptys“;
• Edukacinė programa „Audimo mokyklėlė“:

• Rinktinių juostų audimas;
• Vytinių juostų audimas;
• Pintinių juostų pynimas;

• Edukacinė programa „Tradicinių kiaušinių marginimas vašku“;
• Edukacinė programa „Kalėdų senelio dirbtuvės“
• Kalėdiniai papuošalai eglutei savo rankomis;
• Riešinių ir kojinių mezgimas;
• Rištinių lėlių gamybos pamokėlė.

Baltosios Vokės pramogų centro facebook svetainė

Daugiau žiūrėkite: https://www.facebook.com/836207166437421/videos/1407162992811319 

Šių metų liepos 14 d. Baltosios Vokės mokyklos stadione vyko šiaurietiško ėjimo antras užsiėmimas. Visi kartu žingsniavome miško takeliu. Visos bendruomenės vardu nuoširdžiai dėkojame 8 žingsnių  klubo trenerei Irenai Gudiškienei už suteiktas teorines ir praktines žinias apie šiaurietišką ėjimą, draugišką bendradarbiavimą bei gerą nuotaiką.

Plačiau →

Per septynis dešimtmečius, šalia kanalo ir durpyno iškirstame Rūdninkų girios plote ėmė kurtis gyvenvietė. Visais laikais ji traukė veiklius, atkaklius, darbščius žmones ir buvo gera vieta gyventi, auginti vaikus, siekti svajonių.

Dešimtmečiai pakeitė miesto veidą, bet nepakeitė kartų kartoms perduodamų vertybių: kaip ir mūsų seneliai, didžiuojamės savo krašto istorija, karališko žvilgsnio vertu kraštovaizdžiu ir išskirtinę ramybę teikiančiu žaliuoju miesto rūbu.

2017 m. Baltosios Vokės seniūnijos ribos išsiplėtė. Prie gyvenvietės, tame tarpe, prisijungė ir Rūdninkų kaimas.

Šiemet Baltosios Vokės gyvenvietė švenčia savo 70-metį, šia proga kviečiame susipažinti ir su Rūdninkų kaimo bibliotekos istorija ir veikla…

Rūdninkų kaimo biblioteka buvo atidaryta 1975 metais rugpjūčio 1 dieną. Pirma Rūdninkų kaimo bibliotekos bibliotekininkė buvo Česlava Stratuca, nuo 1975 m.  iki 2009 m.

Rūdninkų kaimo filialas teikia šias paslaugas vartotojams: knygų bei periodinių leidinių skolinimas vietoje ir į namus, pagalba, konsultacijos bei mokymai ieškantiems informacijos, kopijavimas ir spausdinimas, duomenų bazių naudojimas, suteikiamas  belaidys internetas, taip pat siūloma renginių įvairovė, kur vartotojai laukiami ne tik kaip žiūrovai, bet ir kaip dalyviai. Rūdninkų biblioteka kryptingai įgyvendino savo veiklos planą, kurdama veiksmingą, modernią visoms gyventojų grupėms prieinamą bibliotekos paslaugų sistemą, atsižvelgiant į kaimo bendruomenės poreikius, panaudojant visus galimus informacijos išteklius.

Bibliotekos fonde yra 6203 egzemplioriai grožinės, istorinės, filosofinės ir mokslinės literatūros. Knygos bibliotekoje yra trijų kalbų: lietuvių, lenkų, rusų. Biblioteka taip pat turi periodinius leidinius.

2019 metais Rūdninkų kaimo biblioteka turėjo 217 lankytojų,  buvo išduota 5375 fiz. vnt., įvairių dokumentų. Namuose aptarnavo 34 asmenis su negalia.

Bibliotekoje yra 4 kompiuterinės vietos, kur lankytojai gali naudotis nemokamu internetu. Taip pat nuolat vyksta skaitmeninio raštingumo mokymai.

Biblioteka taipogi vykdo kraštotyrinį darbą, surenka bei apdoroja medžiagą apie kultūros istorijos paminklus bei įžymiausius žmones seniūnijoje.

Knygas biblioteka gauna iš Šalčininkų CBS komplektavimo skyriaus, Lenkijos Respublikos Varšuvos bibliotekos ir Švietimo kaitos fondo.

2012 metais Rūdninkų kaimo biblioteka buvo perkelta į Rūdninkų laisvalaikio salės pastatą. Nuo 2012 metų Rūdninkų kaimo bibliotekoje dirba bibliotekininkė Irina Balkevič.