Starostwo Biała Waka
Starostwo Biała Waka
Naujienų kalendorius
2017 m. rugsėjo mėn.
P A T K P Š S
« Rgp    
 123
45678910
11121314151617
18192021222324
252627282930  
Susisiekite su seniūnu
Partneriai
Partneriai

Sveikata

BALTOSIOS VOKĖS AMBULATORIJA

Įstaigos vadovė – E. Juščienė

Darbo laikas: I – V nuo 8.00 iki 16.00 val. Tel:             (8380) 43 168

 


 

SOCIALINIS DARBAS SENIŪNIJOJE

Vienkartinė išmoka įsikurti

Išmoka skiriama vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams 1994-11-03 įstatymu Nr. I-621 (Žin., 1994, Nr. 89-1706; 2008, Nr. 81-3175, , 2008, Nr. 149-6016).
Asmenims, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba), pasibaigus vaiko globai (rūpybai) dėl pilnametystės, santuokos sudarymo ar emancipacijos, skiriama vienkartinė 75 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka įsikurti.
Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama, jei asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje, jei vaiko laikinoji globa (rūpyba) buvo nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikinio išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui pirkti, susimokėti daliai paskolos būstui statyti ar pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti arba rekonstruoti, baldams, buitinei technikai, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, žemės sklypui įsigyti.
Išmoka skiriama, jeigu prašymą šią išmoką skirti asmuo pateikia iki jam sukako 25 metai. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti: 
dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą; 
teismo sprendimas dėl nepilnamečio pripažinimo veiksniu, jeigu vaikas emancipuotas; 
asmens tapatybės dokumentas; 
santuokos liudijimas, jeigu nepilnametis įregistravęs santuoką; 
pažyma iš savivaldybės, kurioje pareiškėjas gyveno sulaukęs pilnametystės, apie tai, kad jam nebuvo skirta vienkartinė išmoka būstui įsigyti arba įsikurti; 
asmeninė sąskaita banke; 
pažyma iš Migracijos tarnybos apie gyvenamąją vietą (tik pareikalavus).

Ši išmoka grynais pinigais neišmokama.
Informacija teikiama telefonu (8 380) 30220

Išmoka nėščiai moteriai

Nėščiai nedirbančiai moteriai, kuri pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą neturi teisės gauti motinystės pašalpos, iki gimdymo likus 70 kalendorinių dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms) skiriama 2 BSI dydžio 76 EUR (260 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
3. sveikatos priežiūros įstaigos išduota pažyma apie nėštumą.

Kreipimosi vieta ir terminas:

Dėl išmokos Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi į rajono seniūnijas pagal deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo sveikatos priežiūros įstaigos pažymos išdavimo datos.

Išmokos vaikui

GIMUS VAIKUI

Kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 BSI dydžio  418 EUR (1430 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas;
3. vaiko gimimo liūdijimas.

ĮVAIKINTAM VAIKUI

Įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, kad jau buvo išmokėta išmoka gimusiam vaikui, skiriama 11 BSI dydžio 418 EUR (1430 Lt) vienkartinė išmoka.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

1. prašymas;
2. asmens tapatybės dokumentas ir vaiko gimimo liudijimas;
3. teismo sprendimas įvaikinti.

KAS, KUR IR KADA GALI KREIPTIS DĖL IŠMOKŲ VAIKAMS?

Dėl išmokų gali kreiptis bet kuris iš vaiką (vaikus) auginančių tėvų arba jų įgaliotas asmuo.

Dėl išmokų už vaikus reikia kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybę. Jeigu deklaruotos gyvenamosios vietos neturima – į savivaldybę, kurioje gyvenama.

Dėl išmokos vaikui, išmokos privalomosios tarnybos kario vaikui kreiptis galima nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos. Jei šeima kreipsis vėliau, priklausanti jai išmoka bus paskirta ir sumokėta nuo teisės gauti išmoką atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 praėjusių mėnesių nuo visų dokumentų, būtinų išmokai skirti, pateikimo dienos.

Dėl vienkartinės išmokos gimus vaikui reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko gimimo dienos.

Dėl vienkartinės išmokos įvaikintam vaikui reikia kreiptis ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo vaiko įvaikinimo dienos.

Daugiau informacijos apie išmokas vaikams rasite:

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatyme Nr. I-621 (Žin., 1994, Nr.89-1706; 2004, Nr. 88-3208, Nr. 152-5534; 2006, Nr.17-592),

Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.801 (Žin., 2004, Nr.100-3724; 2006, Nr.111-4226).

Kreipimosi vieta

Dėl išmokų rajono gyventojai kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos rajono seniūnijų socialinio darbo organizatorius bendruomenėje pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.

Informaciją galima gauti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje (Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. (8 380) 30 173, (8 380) 30 172).

Laidojimo pašalpa

Vienkartinė 8 BSI dydžio 304 EUR (1040 Lt) pašalpa skiriama mirusio asmens šeimos nariui ar kitam mirusįjį laidojančiam asmeniui, kai miręs:

Lietuvos Respublikos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje;

Lietuvoje – užsienietis (užsienio valstybės pilietybę turintis asmuo arba asmuo be pilietybės), turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

Lietuvoje – asmuo, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turintis pabėgėlio statusą.

Pašalpa taip pat mokama, kai Lietuvos Respublikos piliečio, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turinčio leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečio, įstatymų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje turinčio pabėgėlio statusą asmens vaikas gimsta negyvas (ne mažiau kaip 22 nėštumo savaičių kūdikis). Šiuo atveju pašalpa išmokama vienam iš gimusio negyvo vaiko tėvų arba jį laidojančiam asmeniui.

Dokumentai, reikalingi pašalpai gauti:

1. prašymas;
2. mirties liudijimas (išskyrus atvejus, kai vaikas gimė negyvas);
3. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl pašalpos?

Pašalpa turi būti išmokėta besikreipiančiajam ne vėliau kaip per 24 valandas po kreipimosi.

Pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis.

Daugiau informacijos apie paramą mirties atveju rasite Lietuvos Respublikos įstatyme Nr. I-348 „Dėl paramos mirties atveju" (Žin., 1993, Nr. 73-1371).

Kreipimosi vieta
rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius ( Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. (8 380) 30 173).

Piniginė socialinė parama

Nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

 

socialinė pašalpa;
būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.

Kas yra laikoma šeima?

Šeima – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos pilnamečiai vyras ir moteris, taip pat susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų vaikai, arba vienas iš tėvų, jų vaikai iki 18 metų.

Į šeimos sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose (mokiniai ar studentai), taip pat asmenys per laikotarpį nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.

Į globėjų (rūpintojų) šeimų sudėtį vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, neįskaitomi.

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų nesusituokęs asmuo, taip pat susituokęs asmuo, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium vaikai yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. šeimos nariai / asmuo nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;
2. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
3. pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas (102 EUR) (toliau – VRP) šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui;
4. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą nustatytą darbo laiką, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimalią mėnesinę algą arba minimalų valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;

nedirba, nes:

  • mokosi dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose iki jiems sukaks 24 metai bei laikotarpiu nuo dieninės bendrojo lavinimo mokyklos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai;

  • yra senatvės pensijos amžiaus arba gauna bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas netekus 45-55 procentų darbingumo (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais) bei našlių ar našlaičių pensijas;

  • yra bedarbiai, gaunantys nedarbo socialinio draudimo išmoką arba mokymosi laikotarpiu – mokymosi stipendiją, arba dirbantys viešuosius ar Užimtumo fondo remiamus darbus;

  • yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje;

  • slaugo vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, šeimos narį, artimą savo ar sutuoktinio giminaitį, jei jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jie pripažinti neveiksniais;

  • ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi sveikatos priežiūros įstaigos stacionare arba ne trumpiau kaip vieną mėnesį turi nedarbingumo pažymėjimą;

  • yra nėščia moteris, kuriai yra likę 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;

  • teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus sukakties likę ne daugiau kaip 5 metai;

  • yra įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nurodytų aplinkybių atsiradimo:

- baigę formaliojo švietimo įstaigų dieninius skyrius abiturientai ir absolventai;
- netekę 45-55 procentų darbingumo asmenys (III grupės invalidai);
- asmenys, kuriems buvo nustatytas neįgalumo arba darbingumo lygis, nustatyto neįgalumo arba darbingumo lygio terminui pasibaigus;
- motina (tėvas) arba globėja (globėjas) jos (jo) auginamam vaikui sukakus 3 metams;
- asmenys, dirbę pagal laikinąją ar patarnavimo (ne trumpiau kaip 1 mėnuo) terminuotą, sezoninę darbo sutartį, šiai sutarčiai pasibaigus;
- asmenys, slaugę šeimos narį, vaiką, kuriam įstatymo nustatyta tvarka nustatyta globa (rūpyba) šeimoje, arba artimąjį savo ar sutuoktinio giminaitį, kuriems buvo nustatytas nuolatinės slaugos (pagalbos, priežiūros) būtinumas ar jie buvo pripažinti neveiksniais;
- iš laisvės atėmimo vietų grįžę asmenys;

  • motina (tėvas) arba globėja (globėjas) namuose augina:

- nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 3 metų;
- bent vieną nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų, kai šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų iki 14 metų;
- pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį ugdymo įstaigos vaiką iki 8 metų arba dėl to, kad nėra vietų ikimokyklinėse ugdymo įstaigose arba šeima gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigos;

  • motina arba tėvas, kai vieno iš jų nėra arba jis (ji) dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (vaikų), augina namuose vaiką (vaikus) iki 14 metų ir dirba šeimai nuosavybės teise priklausančius ar išsinuomotus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;

  • vaikai nuo 16 iki 18 metų:

- dirba (netaikant jiems darbo trukmės bei darbo užmokesčio dydžio reikalavimų);
- mokosi (baigus jas iki tų pačių metų rugsėjo 1 d.);
- yra neįgalūs;
- yra įsiregistravę darbo biržoje;
- nėštumo metu.

Kai kurioms šeimoms taikomos papildomos sąlygos:

auginančių vaikus iki 18 metų nesusituokusių asmenų, nutraukusių santuoką ar gyvenančių skyrium sutuoktinių šeimos teisę į socialinę pašalpą turi:

  • sudarius teismo patvirtintą sutartį dėl vaiko, kuriam yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismui priteisus šiam vaikui išlaikymą;

  • tėvystės nustatymo, vaiko išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu.

Šeima, kuri nėra sudariusi teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ar išlaikymas nebuvo priteistas, turi teisę gauti kompensacijas, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai).

Kada šeima arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau – kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. šeimos / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. išlaidos už būsto šildymą, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 20 procentų skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP šeimai / asmeniui dydžio;
3. išlaidos už faktinį šalto vandens, bet ne didesnį už nustatytą normatyvą, viršija 2 procentus šeimos / asmens pajamų;
4. išlaidos už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 5 procentus šeimos / asmens pajamų;5. įsiskolinusieji už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų šeimos / asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs padengti įsiskolinimą;
6. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų šeimos narys, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų.

Koks socialinės pašalpos dydis?

Socialinė pašalpa šeimai / asmeniui sudaro 90 procentų skirtumo tarp VRP šeimai / asmeniui ir vidutinių šeimos / asmens pajamų per mėnesį.

Šeimai / asmeniui kompensuojama:

  • išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 20 procentų skirtumo tarp šeimos pajamų ir VRP šeimai dydžio;

  • išlaidų už faktinį šalto vandens bei nuotekų kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus šeimos / asmens pajamų;

  • išlaidų už karšto vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus šeimos / asmens pajamų.

Kur kreiptis dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų reikia kreiptis į seniūnijas pagal deklaruojamą gyvenamąją vietą.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:

1. Prašymas-paraiška, kurioje reikia nurodyti duomenis apie šeimą, jos narių veiklą, turimą turtą, gaunamas pajamas bei kitą paramai gauti būtiną informaciją;
2. Pažymos apie šeimos narių pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą);
3. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi metu šeimos nariai / asmuo turi teisę į šią pašalpą.

Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima / asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi metu ir tą laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.

Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių šeima /asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant piniginę socialinę paramą, į šeimos / asmens pajamas įskaitomos šios šeimos narių gaunamos pajamos:

  • su darbo santykiais susijusios pajamos ir autorinis atlyginimas;

  • pensijos ir pensijų išmokos, šalpos išmokos, išskyrus slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas;

  • dividendai, palūkanos;

  • individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą;

  • pajamos iš žemės ūkio veiklos, išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 1 hektaro;

  • išmokos žemės ūkio veiklai;

  • piniginės lėšos, gautos vaikui išlaikyti (alimentai);

  • kas mėnesį gaunamos socialinio pobūdžio pajamos, išskyrus transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems, kompensacijas donorams, socialinės stipendijos, išmokos vaikui

  • išeitinės išmokos;

  • ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa;

  • turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant netekto darbingumo kompensaciją);

  • labdara piniginėmis lėšomis, kurios bendra suma viršija 4 VRP dydžius;

  • gautos dovanų ar paveldėtos piniginės lėšos;

  • turto pardavimo, išskyrus įskaitomas į turtą, ar nuomos pajamos;

  • loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;

  • kitos faktiškai gaunamos pajamos.

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį ir valstybinio socialinio draudimo įmokas bei vaikui išlaikyti sumokamas sumas (alimentus).

Skiriant šeimai /asmeniui socialinę pašalpą, į šeimos / asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa bei kompensacijos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės šeimos / asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?

Šeimos / asmens pajamos piniginei socialinei paramai gauti apskaičiuojamos:

  • pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;

  • pagal mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas, jei tą mėnesį bent vieno šeimos nario / asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais pasikeitė arba tą mėnesį yra gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos. Ši tvarka netaikoma, jei per 3 mėnesius, praėjusius iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, buvo gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už du ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos išmokos.

Kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų šeimos narių vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams arba gyvenamąją vietą deklaravusio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.

Viename būste gyvenamąją vietą deklaravus dviem ir daugiau šeimų ir (arba) vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos šeimos šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems šeimos nariams tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.

Jeigu viena iš būste gyvenančių šeimų /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių šeimų / asmenų.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

  • būsto naudingojo ploto normatyvas kiekvienai šeimai: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui – 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kvadratinių metrų.

  • karšto vandens – 1,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį.

  • šalto vandens ir nuotekų – 2 kubiniai metrai vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma, arba 3,5 kubinio metro vienam šeimos nariui / asmeniui per mėnesį, kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis šeimos narių /asmens nuosavybės teise turimas turtas:

  • statiniai (gyvenamosios paskirties pastatai (butai ir namai)) bei negyvenamosios paskirties pastatai (sodo nameliai, pagalbinio ūkio pastatai), nebaigti statyti statiniai;

  • privalomos registruoti transporto priemonės ir žemės ūkio technika;

  • žemė (namų valdos žemė, žemės ar miškų ūkio paskirties žemė, įskaitant užimtą vandens telkinių);

  • gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 4000 litų;

  • akcijos, obligacijos, vekseliai, vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 2000 litų;

  • meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 2000 litų;

  • piniginės lėšos, turimos bankuose ir ne bankuose, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų;

  • paskolos, jeigu jų bendra suma viršija 2000 litų, išskyrus valstybės paskolas aukštųjų mokyklų studentams;

  • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos, jei jų bendra suma viršija 2000 litų;

  • valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą bei atkuriamos santaupos ir kitos atkuriamos lėšos.

Į šeimos / asmens turtą įskaitoma per praėjusį laikotarpį nuo paskutinio duomenų apie turimą turtą pateikimo perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip naujai nuosavybėn įsigytas turtas ar gautos piniginės lėšos.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų šeimos narių turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 4000 Lt), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

Turto vertės normatyvas šeimai / asmeniui nustatomas susumuojant nekilnojamojo turto vertės normatyvą (į jį įskaitoma būsto vertė ir žemės sklypų vertė) šeimai / asmeniui ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvą, kuris yra 45 VRP dydžiai vienam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui /asmeniui (9225 Lt), 30 VRP dydžių kiekvienam kitam vyresniam kaip 18 metų šeimos nariui (6150 Lt) ir 15 valstybės VRP dydžių kiekvienam vaikui iki 18 metų (3075 Lt).

Kiekvieno tipo nekilnojamojo turto vertės normatyvas nustatomas tam tikro nekilnojamojo turto normatyvą dauginant iš to turto vidutinės rinkos vertės (turto vidutinės rinkos kainas tvirtina Komisija privalomam registruoti turtui įvertinti ir skelbia „Valstybės žiniose").

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

Būsto normatyvas yra 60 kvadratinių metrų būsto naudingojo ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių / asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam šeimos nariui.

Žemės sklypo normatyvai šeimai / asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

  • namų valdos žemės sklypo ploto : miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

  • žemės ūkio paskirties žemės sklypo, neviršijančio 1 hektaro (įskaitant jame esančią namų valdos žemę), ploto: miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;

  • didesnio kaip 1 hektaro žemės ūkio paskirties žemės sklypo, žemės sklypo, kurį sudaro tik vandens telkinys, bei miškų ūkio paskirties žemės sklypo ploto – 3,5 hektaro.

Jei šeimos turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, ji turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

Patikrinus šeimos gyvenimo sąlygas ir surašius buities tyrimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:

1. skirti socialinę pašalpą, jei šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už VRP šeimai / asmeniui, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;

2. skirti kompensacijas, jei išlaidos už būsto šildymą, už faktinį šalto vandens ir karšto vandens kiekį, atitinka nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau nuosavybės teise turimo turto vertė viršija turto vertės normatyvą arba šeimos narys / asmuo neatitinka įstatymo keliamų sąlygų;

3 skirti socialinę pašalpą šeimai, kuri dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir išlaikymas nebuvo priteistas.

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė pašalpa).

Vienkartinės pašalpos

Vienkartinė pašalpa skiriama skurdo, benamystės, sunkios ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės, kritus nedraustam vieninteliam gyvuliui, asmenims, grįžusiems iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų ir kitais atvejais. Vienkartinė piniginė socialinė parama skiriama vieną kartą per metus, išskyrus stichinės nelaimės atvejus, įvertinus šeimos pajamas, turtą, esamą socialinę padėtį.

Gyventojai dėl vienkartinės paramos turi kreiptis į rajono seniūnijas, kurių teritorijose gyvena, išskyrus gyventojus, kurie grįžę iš laisvės atėmimo, kardomojo kalinimo vietų bei psichologinės reabilitacijos įstaigų.

Gyventojai, grįžę iš įkalinimo vietų dėl vienkartinės paramos kreipiasi į Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Apskaitos tarnybą (Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. (8 380) 30 188, (8 380) 30 172).

Kreipimosi vieta

Dėl socialinės pašalpos bei kompensacijų gyventojai kreipiasi į rajono seniūnijas pagal gyvenamąją vietą. Informaciją galite gauti Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriuje (Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. (8 380) 30 220).

Šalpos kompensacija

Šalpos kompensacijos skiriamos:

1. tėvams (įtėviams), kurie iki 1995 m. sausio 1 d. ne mažiau kaip 8 metų slaugė namuose vaikus invalidus arba vaikus, pripažintus I ar II grupės invalidais nuo vaikystės arba tapusius I ar II grupės invalidais iki 18 metų;
2. motinoms, kurios iki 1995 m. sausio 1 d. pagimdė penkis ar daugiau vaikų ir išaugino juos iki 8 metų.

Šalpos kompensacijos dydis – 1,5 bazinės pensijos.

Šalpos kompensacijos skiriamos nurodytiems asmenims, sukakusiems penkeriais metais mažesnį už senatvės pensijos amžių arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais, netekusiais 60 procentų ir daugiau darbingumo.

Kreipimosi vieta

Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių (Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. 8~380 30 173).

Šalpos našlaičių pensijos

Šalpos našlaičių pensijos skiriamos mirusiojo arba įstatymų nustatyta tvarka paskelbto mirusiu asmens vaikams:

1) nesukakę 18 metų;
2) sukakę 18 metų nustatyta tvarka įregistruotų švietimo įstaigų bendrojo ugdymo programų ar formaliojo profesinio mokymo programų mokiniai ir dieninių ar nuolatinių studijų programų studentai, – iki mokymosi ar studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti šalpos našlaičių pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), tačiau ne vyresni negu 24 metų;
3) sukakę 18 metų ir yra pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki dienos (įskaitytinai), kurią jiems sukako 18 metų, jeigu jie visą laiką nuo 18 metų sukakties yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai), taip pat iki 2005 m. liepos 1 d. pripažinti invalidais nuo vaikystės po 18 metų sukakties dienos, tačiau ne vėliau kaip iki dienos, kurią jiems sukako 24 metai, jeigu jie nuo jų pripažinimo invalidais dienos nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai).

Šalpos našlaičių pensija skiriama ir mokama 0,5 bazinės pensijos dydžio kiekvienam vaikui. Jeigu teisę gauti šią pensiją turi 4 ir daugiau vaikų, 1,5 bazinės pensijos skiriama visiems vaikams lygiomis dalimis.

Kreipimosi vieta

Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. 8~380 30 173).

Šalpos pensijos

Valstybinės šalpos išmokos skiriamos ir mokamos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinių šalpos išmokų įstatymu (Žin., 1994, Nr.96-1873; 2005, Nr.71-2556) bei Valstybinių šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 29 d. nutarimu Nr.346 (Žin., 2004, Nr.47-1558; 2005, Nr.83-3069).

Šalpos pensijos skiriamos:

1. neįgaliems vaikams:

su sunkiu neįgalumu – 2 bazinės pensijos;
su vidutiniu neįgalumu – 1,5 bazinės pensijos;
su lengvu neįgalumu – 1 bazinė pensija.

2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais iki 24 metų (atskirais atvejais – iki 26 metų):

netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 2 bazinės pensijos;
netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos;
netekusiems 45-55 procentų darbingumo – 0,75 bazinės pensijos.

3. tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis:

netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos;
netekusiems 60-70 procentų darbingumo arba sukakusiems senatvės pensijos amžių – 1 bazinė pensija.

4. motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms iki 8 metų penkis ar daugiau vaikų:

netekusioms 75-100 procentų darbingumo – 1,5 bazinės pensijos;
netekusioms 60-70 procentų darbingumo arba sukakusioms senatvės pensijos amžių – 1 bazinė pensija.

5. kitiems, aukščiau neišvardintiems asmenims:

netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1 bazinė pensija;
netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 0,9 bazinės pensijos;
sukakusiems senatvės pensijos amžių – 0,9 bazinės pensijos (nuo 2006-01-01).

5 punkte nurodytiems asmenims šalpos pensijos skiriamos tik tuo atveju, jeigu jie nėra asmenys, nurodyti Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr.59-1153; 2005, Nr.71-2555)) 2 straipsnio 1 dalies 1-6, 8 ar 9 punktuose arba nėra ūkininkai ir jų partneriai, kurių statusą reglamentuoja Ūkininko ūkio įstatymas (Žin., 1999, Nr.43-1358; 2002, Nr.123-5537). Šiems asmenims, gaunantiems pensiją (valstybinę socialinio draudimo, valstybinę, užsienio valstybių pensiją ar kitokią pensinio pobūdžio išmoką), kurios dydis (bendra gaunamų pensijų suma) yra mažesnis už šalpos pensiją, mokamas šalpos pensijos ir gaunamos pensijos ir (ar) pensijos išmokos (bendros jų sumos) skirtumas.

Kreipimosi vieta

Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. 8~380 30 173).

Slaugos ir pagalbos (priežiūros) išlaidų tikslinės kompensacijos

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

1. vaikams, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas;
2. asmenims, netekusiems 75-100 procentų darbingumo;
3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims.

Slaugos išlaidų tikslinės kompensacijos dydis – 2,5 bazinės pensijos

Būtina sąlyga – šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis.

Priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos:

1. neįgaliems vaikams:
su sunkiu neįgalumu – 1 bazinė pensija;
su vidutiniu neįgalumu – 0,5 bazinės pensijos.

2. asmenims, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais:
netekusiems 75-100 procentų darbingumo – 1 bazinė pensija;
netekusiems 60-70 procentų darbingumo – 0,5 bazinės pensijos.

3. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims (jeigu jie negauna valstybinės socialinio draudimo I invalidumo grupės pensijos arba 0,5 bazinės pensijos dydžio priedo, skirto specialiajam nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikiui tenkinti) – 0,5 bazinės pensijos.

Būtina sąlyga – šiems asmenims turi būti nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros(pagalbos) poreikis (išskyrus neįgalius vaikus).

Kreipimosi vieta

Šalčininkų rajono gyventojai kreipiasi dėl išmokų į rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrių ( Vilniaus g. 49, Šalčininkai, tel. 8~380 30 173).